A. TEISUMAS IR ŽMOGAUS LIKIMAS Ieškoti Dievo ir vengti pikta Mylėkite teisumą, žemės valdovai, būkite atviri VIEŠPAČIUI gerumu, ieškokite jo tyra širdimi. Juk suranda jį tie, kurie jo negundo, – jis pats apsireiškia tiems, kurie juo pasitiki. Juk sukti svarstymai atitolina žmones nuo Dievo, o kai jo galybė bandoma, – ji apstulbina kvailius. Juk išmintis … [Skaityti toliau…]
A. PIRMOJI GIESMĖ Gražiausioji Saliamono giesmė. {Mi] Tebučiuoja jis mane savo lūpų bučiniais! Malonesnė tavo meilė, negu vynas, negu tavo brangiojo aliejaus kvapas! Tavo vardas – palieti kvepalai, – užtat tave mergaitės myli. Imk mane su savimi! Skubėkime! Vesk mane, karaliau, į savo kambarius. {JD} Tavimi mes džiaugsimės ir linksminsimės, skonėsimės tavo meile labiau negu … [Skaityti toliau…]
A. ĮVADAS: AUTORIAUS TEIGINYS Koheleto, Dovydo sūnaus, Jeruzalės karaliaus, žodžiai. Žmogaus triūsas beprasmis Rūkų rūkas! – sako Koheletas. – Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas! Kokia nauda žmogui iš viso jo sunkaus triūso, kuriuo jis triūsia po saule? Viena karta nueina, kita ateina, bet žemė amžinai ta pati lieka. Saulė teka ir saulė leidžiasi, skubėdama į … [Skaityti toliau…]
A. ĮŽANGA: IŠMINTIES VERTĖ Saliamono patarlių tikslas Saliamono, Dovydo sūnaus, Izraelio karaliaus, patarlės. Kad žmonės brangintų išmintį ir pamokymą, suvoktų prasmingus posakius, pratintųsi išmintingai elgtis būdami teisūs, teisingi ir dori; kad neišmanėliai būtų pamokyti sumanumo, jauni žmonės žinojimo ir apdairumo. Išmintingas žmogus, jų klausydamasis, mokysis, o protingas žmogus išmoks gebėjimo suprasti patarlę ir palyginimą, išminčių … [Skaityti toliau…]
A. PIRMOJI KNYGA Dvejopas kelias I Laimingas, kas atmeta nedorėlių patarimą, kas neina nusidėjėlių keliu ir nebendrauja su pašaipūnais, bet VIEŠPATIES įstatymu džiaugiasi ir šnabžda jo mokymą dieną ir naktį. Jis yra lyg medis, pasodintas prie tekančio vandens, duodantis vaisių laikui atėjus, tas kurio lapai nevysta. {Ką tik daro, jam sekasi.} II Ne taip su … [Skaityti toliau…]
A. PROLOGAS Jobo turtai ir pamaldumas Kadaise Uzo šalyje gyveno žmogus, vardu Jobas. Tas žmogus buvo be priekaištų ir doras, buvo dievobaimingas ir šalinosi nuo pikto. Jam buvo gimę septyni sūnūs ir trys dukterys. Jis turėjo septynis tūkstančius avių, tris tūkstančius kupranugarių, penkis šimtus jungų jaučių, penkis šimtus asilių ir labai didelę samdytą šeimyną. Tas … [Skaityti toliau…]
A. LAIŠKAI ŽYDAMS EGIPTE Pirmasis laiškas “Jeruzalės ir Judo krašto žydai sveikina su džiaugsmu savo brolius Egipte ir linki jiems tikros ramybės! Tebūna Dievas jums geras ir teatsimena savo sandorą tarp Abraomo, Izaoko ir Jokūbo – savo ištikimųjų tarnų. Teduoda jums visiems širdį, kad jį garbintumėte visa širdimi ir noria dvasia vykdytumėte jo valią. Teatveria … [Skaityti toliau…]
A. ĮVADAS: HELENIZMAS MAŽOJOJE AZIJOJE Aleksandras Didysis ir jo įpėdiniai Tada, kai Pilypo sūnus Aleksandras Makedonietis, atžygiavęs iš Kitimų krašto, nugalėjo persų ir medų karalių Darijų, jis tapo karaliumi jo vietoje. Pirma jis buvo tapęs Graikijos valdovu. Jis ėjo į daug karo žygių, paėmė daug tvirtovių ir žudė žemės karalius. Taigi jis nužygiavo iki žemės … [Skaityti toliau…]
A. ĮVADAS A Mordekajo sapnas Antraisiais karaliaus Ahasuero Didžiojo metais, Nisano pirmąją dieną, Mordekajis, Kišo sūnaus Šimejo sūnaus Jairo sūnus, iš Benjamino giminės, sapnavo sapną. Mordekajis buvo žydas, gyvenąs Sūsos mieste, įžymus vyras, tarnaująs karaliaus dvare. Jis buvo kilęs iš belaisvių, kuriuos Babilono karalius Nebukadnezaras buvo paėmęs iš Jeruzalės drauge su Judo karaliumi Jekoniju. Šis … [Skaityti toliau…]
A. PAVOJUS ŽYDAMS Karas su Medija Tai buvo dvyliktieji Nebukadnezaro, valdžiusio asirus didžiajame Ninevės mieste, karaliavimo metai. Tomis dienomis Arfaksadas valdė Ekbatanoje. Aplink miestą jis pastatė sieną iš tašytų akmenų, kiekvienas jų buvo trijų uolekčių aukščio ir šešių uolekčių ilgio; sieną padarė septyniasdešimties uolekčių aukščio ir penkiasdešimties uolekčių storio. Prie vartų jis pastatė šimto uolekčių … [Skaityti toliau…]