Dievas Ptachas

Ptachas (Ptah) yra viena seniausių ir svarbiausių dievybių Senovės Egipto mitologijoje, ypač siejama su kūryba, amatų globėjais ir architektūra. Jis buvo laikomas dieviškuoju kūrėju, kuris per savo mintis ir žodžius sukūrė visatą ir viską, kas joje egzistuoja. Jo kultas buvo labiausiai paplitęs Memfyje, kur jis buvo garbinamas kaip pagrindinis miesto globėjas ir visų amatininkų bei … [Skaityti toliau…]

Mirties Dievas Ozyris

Ozyris yra viena iš svarbiausių ir labiausiai gerbiamų dievybių Senovės Egipto mitologijoje, žinomas kaip pomirtinio pasaulio ir prisikėlimo dievas. Jis buvo laikomas derlingumo ir atsinaujinimo simboliu, taip pat mirusiųjų teisingumo valdovu. Ozyrio mitas tapo svarbia Egipto religijos dalimi, o jo istorija apie mirtį, prisikėlimą ir teisingumą turėjo didelę įtaką Egipto požiūriui į gyvenimą po mirties … [Skaityti toliau…]

Dangaus Deivė Nutė

Nutė (arba Nut, Nuta, Ni, Ne) senovės Egipto mitologijoje buvo dangaus deivė, laikoma Didžiąja žvaigždžių motina. Ji buvo vienas svarbiausių kosmologinių simbolių, susijęs su dangumi, gimimu ir amžinybe. Nutė buvo suvokiama kaip motina, apglėbianti visatą ir besirūpinanti gyvybe, kurią ji saugojo ir globojo. Jos vaidmuo Egipto mitologijoje buvo labai svarbus, nes ji įkūnijo dangų, po … [Skaityti toliau…]

Tikras turtas randamas vargingume

Taiginys “Tikras turtas randamas vargingume” yra vienas krikščioniškų paradoksų, atskleidžiančių dvasinio skurdo ir nuolankumo vertę. Jėzaus žodžiai: „Palaiminti beturčiai dvasia: jų yra dangaus karalystė“ (Mt 5, 3) kviečia žmones suvokti, kad tikroji laimė ir turtai neateina iš materialinių gėrybių ar pasaulietinės sėkmės, bet iš gilaus dvasinio nuolankumo ir priklausomybės nuo Dievo. Šis mokymas pabrėžia, kad … [Skaityti toliau…]

Vandenų dievas Nunas

Nunas (Nun) yra viena iš pagrindinių dievybių senovės Egipto kosmogonijoje, vaizduojantis pirmapradį vandenį ir chaoso būseną, kuri egzistavo prieš pasaulio sukūrimą. Nunas simbolizuoja vandenyną, iš kurio gimė pasaulis, ir jis atstovauja pirminę būseną, kurioje nėra nei šviesos, nei žemės, nei gyvybės. Egiptiečiai tikėjo, kad pasaulis buvo išvestas iš Nuno, ir net po kūrimo Nunas liko … [Skaityti toliau…]

Deivė Nekhbetė

Nekhbetė buvo viena svarbiausių senovės Egipto deivių, garbinama kaip Aukštutinio Egipto globėja ir karališkosios valdžios saugotoja. Ji buvo susijusi su karališkuoju autoritetu, vaisingumu, gimdymu bei apsauga. Nekhbetė buvo dažnai vaizduojama kaip grifas, kuris laikomas apsauginės galios ir dieviškosios karalystės simboliu. Tai pabrėžia jos ryšį su Egipto karaliais ir jų šventa valdžia. Nekhbetės kilmė ir ryšys … [Skaityti toliau…]

Medžioklės deivė Neitė

Neitė, dar žinoma kaip Neith, buvo viena seniausių ir galingiausių Senovės Egipto dievybių. Ji buvo garbinama kaip išminties, karo, medžioklės, audimo deivė ir kartais laikoma visatos kūrėja. Neitė yra labai daugialypė deivė, kurios vaidmenys keitėsi per skirtingus istorijos laikotarpius, tačiau ji visada išliko reikšminga Egipto religijoje. Neitės kultas kilo Saiso mieste, kur ji buvo garbinama … [Skaityti toliau…]

Mirties deivė Neftidė

Neftidė, dar vadinama Neftys, yra senovės Egipto mitologijos deivė, susijusi su mirtimi, apsauga ir pogimdyviniu laikotarpiu. Jos vardas reiškia „Namo valdovė“ arba „Šventyklos ponia“, nurodantis jos svarbą ritualuose ir jos glaudų ryšį su šventaisiais pastatais. Nors ji nėra tokia gerai žinoma kaip jos sesuo Izidė ar brolis Ozyris, Neftidė atliko svarbų vaidmenį Egipto mitologijoje ir … [Skaityti toliau…]

Tobulumas per silpnumą

Tobulumas per silpnumą yra vienas iš giliausių ir paradoksaliausių Biblijos mokymų. Pirmasis šio paradokso pagrindas yra apaštalo Pauliaus žodžiai antrajame laiške Korintiečiams: „Mano malonės tau gana, nes mano galybė geriausiai pasireiškia silpnume“ (2 Kor 12, 9). Tai teiginys, kuris prieštarauja pasaulietinei logikai, pagal kurią stiprybė ir sėkmė dažniausiai siejami su savarankiškumu, galia ir kontrole. Tačiau … [Skaityti toliau…]

Rūbų spalvos bažnyčioje

Liturginių rūbų spalvos turi gilią simbolinę prasmę, kuri padeda išreikšti įvairius Bažnyčios liturginių metų laikotarpius ir šventes. Šios spalvos naudojamos neatsitiktinai, jos kiekvieną kartą perteikia tam tikrą nuotaiką ar dvasinę reikšmę. Dažniausios spalvos yra balta, raudona, žalia, violetinė ir retesnė – rožinė. Dažniausiai šiuos rūbus vilki: Balta spalva Bažnyčioje yra susijusi su šviesos, džiaugsmo ir … [Skaityti toliau…]