Žemės drebėjimų Dievas Drebkulis

Drebkulis (dar vadinamas Drebkuliu arba Drebkuliu) lietuvių mitologijoje yra žemės drebėjimų dievas, kurio galią ir funkcijas aprašė keli senieji rašytiniai šaltiniai, tarp jų Jokūbas Brodovskis, Pilypas Ruigis ir Matas Pretorijus. Drebkulis yra unikali dievybė, susijusi su gamtos jėgomis, kurios daro poveikį žemei. Jo ypatinga galia buvo išjudinti žemę, sukelti žemės drebėjimus ar kitus gamtos kataklizmus. … [Skaityti toliau…]

Derliaus Dievas Dirvolika

Dirvolika – lietuvių mitologijos javų dievybė, kuri minima ankstyvuosiuose rašytiniuose šaltiniuose, būtent 1605 metų jėzuitų ataskaitose. Dirvolikos pavadinimas gali reikšti „likęs dirvoje“ – šis žodžių junginys išryškina jos svarbą žemės ir žemdirbystės kultūroje. Dievybė buvo siejama su derliumi, ypač su javų augimu ir brandinimu, todėl jai buvo ypatingai reikšmingos aukos, siekiant užtikrinti gerą javų derlių. … [Skaityti toliau…]

Medaus Dievas Bubilas

Bubilas, kartais vadinamas Babilu, yra lietuvių mitologijoje medaus ir bičių dievas. Ši dievybė buvo svarbi tiems, kurie užsiėmė bitininkyste – amatu, kuris nuo seno buvo vertinamas dėl medaus ir kitų bičių produktų svarbos tiek maistui, tiek ritualinėms apeigoms. Bubilas buvo bičių šeimų globėjas, o žmonės tikėjo, kad jis rūpinasi bičių sveikata ir jų produktyvumu. Bubilas … [Skaityti toliau…]

Sniego Dievas Blizgulis

Blizgulis – lietuvių mitologijoje sniego dievas, valdantis šaltį, sniegą ir žiemos sezono jėgas. Jo vardas siejasi su žodžiu „blizgėti“, kas atspindi sniego baltumą, šviesą ir ledinį spindesį, kuris apima žemę žiemos metu. Blizgulis buvo laikomas žiemos personifikacija ir simbolizavo ne tik sniego grožį, bet ir jo pavojus bei iššūkius, su kuriais senovės žmonės turėjo susidurti … [Skaityti toliau…]

Bičių Dievas Bičbirbis

Bičbirbis (arba Bičbirbius, orig. užrašymas Biczbirbius) – lietuvių mitologijoje buvo laikomas bičių dievu, apie kurį sužinome iš senojo rašytinio šaltinio – Mato Pretorijaus, XVII amžiaus Prūsijos raštininko ir istoriko. Jo užrašytuose darbuose aptinkame minėjimų apie Bičbirbį kaip dievybę, atsakingą už bites ir jų globą. Šis dievas buvo siejamas su bičių auginimu, medaus gamyba ir viskuo, … [Skaityti toliau…]

Gyvulių Dievas Baubis

Baubis, dar žinomas kaip Jaučiabaubis arba Jaučių Baubis, buvo vakarų lietuvių ir prūsų gyvulių, ypač galvijų dievas. Jis buvo itin svarbi dievybė senovės žemdirbiams ir gyvulių augintojams, kurių gyvenimas stipriai priklausė nuo gyvulių sveikatos ir vaisingumo. Baubio kultas buvo ypač paplitęs tarp vakarų Lietuvos ir Prūsijos žemių, kur gyvulininkystė buvo pagrindinė pragyvenimo šaka. Šios dievybės … [Skaityti toliau…]

Jūros Dievas Bangpūtys

Bangpūtys (arba Bangputis, Bangputys) – tai vakarų lietuvių ir senųjų prūsų mitologijoje esanti galinga ir nerami jūros dievybė, laikoma vandenų ir audrų valdovu. Jo vardas tiesiogiai susijęs su bangų ir vėjo šėlsmu, simbolizuojantis nevaldomą ir nenuspėjamą jūros prigimtį. Senovėje, kai gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su gamtos jėgomis, tokios dievybės kaip Bangpūtys turėjo didžiulę reikšmę tiek … [Skaityti toliau…]

Auštrinis

Auštrinis, dar žinomas kaip Audenis ar Auštaras, yra pajūrio lietuvių mitologijos vėjas, kuris yra siejamas su šiaurryčių kryptimi. Senovės lietuvių tikėjime vėjai turėjo ypatingą vietą, nes jie ne tik veikė gamtos jėgas, bet ir buvo suprantami kaip dangiškos būtybės, turinčios tam tikras galias. Auštrinis buvo stipriausias iš vėjų, ir jo jėga buvo laikoma ypač svarbia. … [Skaityti toliau…]

Deivė Aušrinė

Aušrinė – lietuvių mitologijos deivė, susijusi su rytmečio žvaigžde, dažniausiai identifikuojama su planeta Venera, kuri švinta prieš saulę. Ji buvo laikoma aušros, grožio, jaunystės ir sveikatos simboliu, o jos šviesa nešdavo pasauliui naujos dienos pradžią. Senovės lietuviai Aušrinę laikė vienu iš svarbiausių dangaus kūnų, siejamų su kasdieniu pasaulio atgimimu. Aušrinė dažnai apibūdinama kaip nepaprasto grožio … [Skaityti toliau…]

Deivė Austėja

Austėja yra senovės lietuvių mitologijos deivė, susijusi su bitėmis, medumi, vaisingumu, šeima ir motinyste. Ji buvo laikoma bičių ir bitininkystės globėja, taip pat šeimos ir namų saugotoja. Austėja įkūnijo gamtos ir žmonių gyvenimo harmoniją, simbolizuodama vaisingumą, gyvenimo ciklą ir gyvybės tęstinumą. Austėjos vaidmuo Austėja buvo ne tik bitininkystės deivė, bet ir globėja motinoms, gimdymui ir … [Skaityti toliau…]