Kankiniai – tai žmonės, kurie mirė dėl savo tikėjimo arba dėl ištikimybės tam tikroms religinėms vertybėms ir principams. Kankinystė dažniausiai siejama su didvyriškais žmonėmis, kurie pasirinko kentėti ar net mirti vietoje to, kad atsisakytų savo tikėjimo. Krikščionybėje, kankinys laikomas ypatingu šventumo pavyzdžiu, nes jis savo krauju liudija Kristų ir Evangeliją. Kankinystė gali būti suprantama įvairiai, … [Skaityti toliau…]
Sinkretizmas – tai įvairių religinių, filosofinių ar kultūrinių sistemų elementų derinimas ar sujungimas į vieną pasaulėžiūrą. Religinis sinkretizmas dažnai atsiranda, kai skirtingos religinės tradicijos susiduria ir perima viena kitos elementus. Tai gali apimti doktrinų, ritualų, simbolių ar etikos elementų sujungimą iš dviejų ar daugiau religijų. Sinkretizmo pavyzdžiai: Citatos apie sinkretizmą: Nors tiesioginių citatų iš religinių … [Skaityti toliau…]
Religinis fanatizmas yra kraštutinis ir neracionalus religijos laikymasis ar atsidavimas tam tikram tikėjimui, kai žmogus elgiasi labai radikaliai arba netolerantiškai kito tikėjimo ar nuomonės atžvilgiu. Religinis fanatikas gali būti taip įsitikinęs savo tikėjimo teisumu, kad nepriima jokio kitokio požiūrio ar praktikos ir dažnai stengiasi primesti savo įsitikinimus kitiems. Pagrindinės religinio fanatizmo savybės: Religinio fanatizmo pavyzdžiai: … [Skaityti toliau…]
Teofobija – tai patologinė, neracionali ir intensyvi baimė Dievo, dievybių ar religinių dalykų. Žmonės, kenčiantys nuo teofobijos, gali jausti stiprią baimę, nerimą ar net paniką, kai susiduria su mintimis apie Dievą, religiją ar religinius ritualus. Ši baimė gali trukdyti kasdieniam gyvenimui ir dažnai būna nevaldomas atsakas, kurio žmogus negali racionaliai paaiškinti. Teofobija yra laikoma psichologine … [Skaityti toliau…]
Ummah (arab. أمة, ummah) – tai visos pasaulio musulmonų bendruomenė, kuri yra sujungta bendro tikėjimo į vieną Dievą (Allah) ir pranašo Mahometo mokymų. Šis terminas islamo kontekste reiškia globalią musulmonų bendriją, kuri yra vieninga dėl bendrų religinių principų, vertybių ir gyvenimo būdo, nepriklausomai nuo tautybės, kalbos ar kultūrinio fono. Pagrindinės Ummah sampratos: Citatos apie Ummah … [Skaityti toliau…]
Inkvizicija buvo Katalikų Bažnyčios institucija, sukurta siekiant kovoti su erezijomis ir užtikrinti religinės doktrinos grynumą. Inkvizicija veikė per kelis šimtmečius, pradedant XII amžiumi, ir buvo svarbus įrankis Bažnyčios rankose, ypač Viduramžiais ir Ankstyvaisiais Naujaisiais amžiais. Jos pagrindinis tikslas buvo atrasti, teisti ir nubausti žmones, kurie buvo kaltinami erezija – religiniais nukrypimais nuo oficialių Bažnyčios mokymų. … [Skaityti toliau…]
Tauhidas (arab. توحيد, tawḥīd) yra esminė islamo doktrina, kuri apibūdina Dievo vienybę ir vienintelį tikrumą. Tai yra pagrindinis islamo tikėjimo principas, pagal kurį Dievas (Allah) yra vienas, nedalomas, neturintis partnerių ir niekuo nepalyginamas. Tauhidas atspindi islamo monoteizmo (tikėjimo į vieną Dievą) sampratą ir yra pagrindinė musulmonų pasaulėžiūros dalis. Tauhido rūšys: Tauhido esmė yra ne tik … [Skaityti toliau…]
Linčo teismas – tai neoficialus teisingumo vykdymas, kai minia ar žmonių grupė paima į rankas teisingumo įgyvendinimą be teisinio proceso ar teismo sprendimo. Tai paprastai apima smurtinius veiksmus, tokius kaip egzekucijos, kartais net viešos egzekucijos, dažniausiai asmenims, kurie įtariami nusikaltimais ar pažeidimais, bet kuriems nebuvo suteikta galimybė apsiginti teisminiame procese. Terminas „linčo teismas“ kilo iš … [Skaityti toliau…]
„Risala“ yra islamo teisės vadovėlis, kurį parašė Ibn Abi Zayd al-Qayrawani, žymus Maliko teisės mokyklos (Madhhab al-Maliki) atstovas. „Risala“ yra vienas iš pagrindinių tekstų, skirtų mokyti musulmonus teisinių normų ir praktinių gyvenimo taisyklių pagal šariato teisę. Tekste pateikiamos detalios instrukcijos apie religines pareigas, moralę, kasdienius įsipareigojimus ir socialinius santykius. Ibn Abi Zayd parašė šį vadovą … [Skaityti toliau…]
Fiqh yra islamo teisės mokslas, kuris nagrinėja, kaip islamo tikėjimo ir gyvenimo normos turi būti pritaikomos kasdienėje praktikoje. Fiqh reglamentuoja kiekvieną musulmono gyvenimo aspektą, įskaitant religinį, moralinį, teisinį ir socialinį elgesį. Fiqh pagrįstas dviem pagrindiniais šaltiniais: Koranu ir haditais (pranašo Mahometo žodžiais ir veiksmais). Fiqh sukuria teisinį pagrindą, pagal kurį musulmonai pritaiko šariato taisykles savo … [Skaityti toliau…]