Origenas (apie 185–253 m.) buvo vienas iš ankstyviausių ir įtakingiausių krikščionių teologų bei mokslininkų. Jis buvo kilęs iš Aleksandrijos ir laikomas pirmuoju sisteminiu krikščionių teologu. Origenas pasižymėjo savo intelektualiniu požiūriu į religiją, kuris apėmė platoniškas idėjas ir filosofines koncepcijas.
Vienas iš Origeno svarbiausių indėlių buvo jo mokymas apie sielų nemirtingumą ir jų egzistenciją prieš kūno gimimą. Jis manė, kad sielos yra amžinos ir kad jos egzistavo kartu su Dievu prieš jų inkarnaciją. Šis požiūris sukėlė prieštaravimų su vėlesnėmis bažnyčios doktrinomis, kurios akcentavo, kad siela atsiranda kartu su kūnu.
Origenas taip pat pasisakė už universalizmo idėją, teigdamas, kad galiausiai visos sielos bus išgelbėtos. Jis tikėjo, kad Dievas yra gailestingas ir kad net ir blogiausi padarai gali pasiekti atgailą ir išgelbėjimą. Tai prieštaravo tuometinėms doktrinoms, kurios akcentavo amžinąją bausmę ir pragarą.
Cituojant Origeną, galima pasakyti, kad jis rašė: „Dievas, kaip geras Tėvas, negali leisti, kad jo kūriniai būtų amžinai prarasti“. Ši citata pabrėžia jo įsitikinimą apie Dievo gailestingumą ir jo tikėjimą, kad galiausiai visos sielos bus sugrąžintos į Dievo glėbį.
Be to, Origenas buvo žinomas dėl savo mokslinio darbo ir raštų, įskaitant „Apologiją“ ir „Hexapla“, kurioje jis palygino įvairias Biblijos vertimo versijas. Jo indėlis į biblinę hermeneutiką ir teologiją buvo labai reikšmingas, ir jis padėjo formuoti ankstyvąją krikščionišką mintį.
Tačiau Origeno idėjos, ypač jo požiūris į sielų nemirtingumą ir universalizmą, galiausiai buvo pasmerktos kai kuriuose bažnyčios susirinkimuose, ir jo mokymai tapo ginčytini. Nepaisant to, jo darbai turėjo didelę įtaką krikščioniškajai teologijai ir filosofijai, o jo mąstymas išlieka svarbus studijuojant ankstyvąjį krikščionybę.