Oninės, arba Šv. Onos diena, švenčiama liepos 26 dieną, yra šventė, skirta pagerbti šventąją Oną – Marijos motiną ir Jėzaus močiutę. Ši šventė yra ypatinga ne tik dėl religinės reikšmės, bet ir dėl stiprių tradicijų bei papročių, ypač Lietuvoje, kur ji tradiciškai siejama su derliaus nuėmimu ir žemdirbių švente. Oninės yra diena, kai žmonės dėkoja už pirmąjį derlių, o šventosios Onos vardas tapo simboliu gausos, vaisingumo ir moteriškumo.
Šv. Ona laikoma svarbia figūra krikščioniškoje tradicijoje. Nors Biblijoje ji tiesiogiai neminima, apie ją kalbama apokrifinėse Evangelijose, kuriose Ona ir jos vyras Joakimas aprašomi kaip labai pamaldūs žmonės, kurie ilgai negalėjo susilaukti vaikų. Pagal legendą, Ona ir Joakimas ilgai meldėsi, kad Dievas jiems suteiktų palikuonį, ir galiausiai jų maldos buvo išklausytos – jie susilaukė Marijos, būsimosios Jėzaus motinos. Dėl šios priežasties Ona yra gerbiama kaip vaisingumo ir motinystės globėja, o krikščionys kreipiasi į ją, prašydami jos užtarimo, ypač šeimos reikalais ir motinystės klausimais.
Oninių šventimas Lietuvoje ir kitose šalyse dažnai būdavo susijęs su derliaus nuėmimo laikotarpiu. Tai buvo laikas, kai laukuose pradėdavo brandėti pirmosios javų ir kitų derliaus gėrybės. Žmonės dėkodavo už gautas gėrybes ir meldėsi už gerą likusį derlių. Onos diena tapo proga ne tik padėkoti už tai, kas jau subrendo, bet ir prašyti Dievo palaimos visam likusiam metų laikui. Taigi šv. Ona tapo globėja ne tik šeimų ir moterų, bet ir ūkininkų, kurie per šią dieną švęsdavo gamtos dovanas.
Lietuvoje Oninės tradiciškai buvo laikomos kaimo bendruomenės švente, kai žmonės susirinkdavo į bažnyčią, o po mišių švęsdavo derlių, rengdavo šventes ir muges. Oninių metu buvo įprasta neštis į bažnyčią javų varpas, vaisius ir kitus pirmo derliaus vaisius, kurie buvo šventinami kaip padėka už gautas gamtos dovanas. Taip pat buvo rengiami šokiai, vaišės ir kitos linksmybės, kuriose dalyvaudavo visa bendruomenė. Lietuvių liaudies posakis „Šv. Ona – duonos ponia“ simbolizuoja šios šventės reikšmę – duonos derliaus pradžią ir padėką už subrandintas gamtos gėrybes.
Be to, Oninės buvo glaudžiai susijusios su moterų ir motinų pagerbimu. Šv. Ona buvo laikoma motinų globėja, todėl šią dieną buvo įprasta pagerbti ir sveikinti moteris, vardu Ona, kurios Lietuvoje yra labai populiarios. Moterys, vardu Ona, dažnai buvo laikomos tvirtos ir darbščios šeimos globėjos simboliu, todėl jų pagerbimas tapo neatsiejama Oninių šventės dalimi.
Religiniame kontekste, Onos dieną bažnyčiose vyksta specialios pamaldos, kuriose meldžiamasi už šeimas, motinas, vaisingumą ir derlių. Žmonės meldžiasi šventajai Onai, prašydami jos užtarimo ir globos savo šeimoms, ypač susiduriantiems su sunkumais dėl vaikų, motinystės ar derliaus. Tai yra šventė, skatinanti susimąstyti apie šeimos vertybes, motinos vaidmenį ir dėkingumą už gamtos dovanas.
Biblijoje, nors šventoji Ona nėra tiesiogiai minima, jos palikimas ir motinystė atspindi daugelį Biblijos vertybių apie šeimą, atsidavimą ir Dievo malonę. Apokrifinėse Evangelijose, Ona vaizduojama kaip Dievo apdovanota motina, kuri per savo dukrą Mariją atnešė į pasaulį Išganytoją. Ši simbolika parodo, kokia svarbi yra tikėjimo jėga ir Dievo valios priėmimas net sudėtingomis gyvenimo aplinkybėmis.
Vienas iš tinkamų Biblijos tekstų, susijusių su Oninių simbolika, yra apie motinystės ir vaisingumo palaimą:
Psalmė 127:3
„Štai vaikų dovana yra iš Viešpaties, įsčių vaisius – Jo atlygis.“
Luko evangelija 1:46-48
„Mano siela šlovina Viešpatį, mano dvasia džiūgauja dėl Dievo, mano Gelbėtojo, nes Jis pažvelgė į savo tarnaitės nuolankumą. Štai nuo dabar palaiminta vadins mane visos kartos.“
Eilutės pabrėžia Dievo palaimą per vaikus ir motinystę, o taip pat šventosios Onos svarbą krikščionybės istorijoje per jos dukrą Mariją.
Oninės yra šventė, kurioje susijungia tiek religinis dėkingumas už vaisingumą ir derlių, tiek pagarbos ir dėkingumo motinoms bei šeimoms tradicija. Tai metas, kai bendruomenė susirenka švęsti gamtos dosnumą ir Dievo malonę, taip pat apmąstyti šeimos ir darbo svarbą kasdieniame gyvenime.