O, Šviesos Dvasia, ateik,
O, Šventumo Dvasia, ateik,
O, Ugnies Dvasia,
leiskis mus uždegt. /2 k.
Dvasia, iš aukštybių Tėvo siųstoji,
Lai danguje švyti Tavo garbė.
Dvasia, kuri gydai, gyvybės versme,
Stiprink mūsų širdis, sielas gaivink.
Dvasia, išrinktųjų,
Bažnyčios džiaugsme,
Liek iš širdžių Avinėlio giesmes.
Mokyk atpažinti Tiesą iš Tėvo,
Atverki mums Jėzaus mylintį veidą.
Liepsna, kuri švieti, gyvybės Vėjau,
Spindi Tavy mūsų Viešpaties kryžius.
Liudytojau tikras, ragini skelbti:
Kristus prisikėlė, Jis su mumis.
Krikščioniška giesmė, kviečianti Šventąją Dvasią ateiti ir uždegti tikinčiųjų širdis. Šventoji Dvasia čia apibūdinama kaip Šviesos, Šventumo ir Ugnies Dvasia, kuri ateina iš Tėvo, skleidžia Dievo garbę ir atgaivina bei gydo žmonių sielas. Giesmėje prašoma Dvasios stiprinti tikinčiuosius, padėti atpažinti Tiesą ir parodyti Jėzaus mylintį veidą. Ji taip pat simbolizuoja Dvasios galybę ir jos darbą liudijant Kristaus prisikėlimą bei skatinant skelbti pasauliui, kad Jėzus yra gyvas. Giesmė pilna džiaugsmo dėl Bažnyčios, atiduodant garbę Avinėliui ir Jo atneštai išganymo žiniai.