O Švenčiausioji, o tyriausioji,
o Mergele Marija!
Motin geroji, nesuteptoji,
melski, o melski už mus!
Mūs Ramintoja, Užtarytoja,
Dievo Motin Marija!
Kai bausmės laukiam, mes tave šaukiam:
melski, o melski už mus!
Mes pavargėliai, nusidėjėliai,
gelbėk mus, o Marija!
Šalink silpnybes, mokyk kantrybės;
melski, o melski už mus!
Motina, mums šviesk, savo ranką tiesk,
išklausyk mus, Marija!
Tavo malonės gydo ligonius,
melski, o melski už mus!
Ši giesmė išreiškia gilų pasitikėjimą ir viltį Švč. Mergelėje Marijoje kaip užtarėjos ir Ramintojoje. Pirmame posme šlovinama Marijos nekaltybė ir šventumas, prašant jos maldų už mus. Antrame posme Marija kreipiama kaip Dievo Motina, prašant užtarimo ir globos sunkiomis akimirkomis. Trečiame posme išreiškiama būtinybė gauti Marijos pagalbą ir kantrybės dorybės, o ketvirtame posme prašoma, kad Marija suteiktų šviesą ir pagydytų ligonius per savo malones. Giesmė atspindi asmeninį ir dvasinį ryšį su Marija, ieškant jos pagalbos ir užtarimo.