O skačiausia, o gražiausia rojaus lelija,
Dievo duota mums vaduoti, Motin Marija!
Jo dukra tu išrinkta,
Jėzaus Kristaus Motina,
sužadėta ir mylėta Dvasios Švenčiausios.
Vargšai žmonės be malonės gimėme kalti,
dėl daugybės nedorybių žūvam prislėgti.
Tu kaltės nepažinai,
Dievo meilėje gimei,
prasidėjai, užtekėjai spindinti visa.
O kilnioji, o pilnoji Dievo dovanų,
tu aukštybėj ir galybėj virš visų žmonių;
saulės grožio apsupta,
dvylika žvaigždžių puošta,
tau po kojų mėnuo klojas pagarba didžia.
Tu mums duota, vainikuota Motina dangaus,
užtarėja ir globėja vargano žmogaus;
karaliene angelų
ir valdove išrinktų,
būk meilinga, stebuklinga Motina visų!
Ši giesmė šlovina Švč. Mergelę Mariją, pabrėždama jos ypatingą vietą kaip Rojaus lelija ir Dievo dovana žmonėms. Pirmame posme išreiškiama Marijos, kaip Dievo dukros ir Jėzaus Kristaus Motinos, garbė bei jos ypatingas ryšys su Šventąja Dvasia. Antrame posme pabrėžiama, kad žmonės gimsta kalti ir vargsta dėl savo nedorybių, tačiau Marija, be kaltės ir Dievo meilėje gimus, yra spindinti ir šviesi. Trečiame posme akcentuojama Marijos aukštumoje ir grožyje, paminint saulės grožį ir dvylika žvaigždžių, kurios ją puošia. Paskutiniame posme Marija yra apibūdinama kaip dangaus Motina, užtarėja ir globėja, kviečiant ją būti meilinga ir stebuklinga Motina visiems. Ši giesmė yra išraiškinga Marijos garbės ir jos dvasinės reikšmės apraiška.