O pasauli nuodėmingas,
miršta Viešpats dėl tavęs!..
Ak, pažvelk į paslaptingas
meilės dieviškos gelmes!..
Meilė vertė jį kentėti
jis išgelbėt troško mus,
mums išganymą laimėti,
vėl grąžint dangaus džiaugsmus.
Begalinio skausmo jūroj
skęsta Viešpaties Širdis…
Jam užuojautos neturi,
kas jį žeidžia kaltėmis.
O gerasis mūsų Kristau,
leisk Tave karštai mylėt,
Tau gyvent ir pasiryžti
jau daugiau nenusidėt.
Ši giesmė išreiškia gilų liūdesį ir dėkingumą už Jėzaus kančią ir mirtį dėl žmonių nuodėmių. Pirma eilutė ragina pasaulį atkreipti dėmesį į dieviškos meilės paslaptį ir tai, kad Viešpats miršta dėl žmonių nuodėmių. Antroje eilutėje kalbama apie tai, kaip Jėzaus meilė ir troškimas išgelbėti žmoniją privertė jį kentėti ir aukotis, kad būtų laimėta išganymas ir grąžinti dangaus džiaugsmai. Trečioje eilutėje akcentuojamas begalinis Viešpaties skausmas, kuris yra ignoruojamas ir žeidžiamas žmonių kaltėmis. Ketvirtoje eilutėje giesmė prašo Kristaus leisti jam mylėti ir gyventi pagal Jėzaus pavyzdį, pasiryžtant nebedaryti nuodėmių. Ši giesmė dažnai giedama Gavėnios metu ar kitomis atgailos akimirkomis, kad būtų išreikštas dėkingumas ir troškimas gyventi pagal Kristaus mokymus.