O Marija, tau vainiką
pinsiu iš širdies žiedų.
Jėzus mums tave paliko
rinkt mūs ašarų maldų.
Tyrą džiaugsmą tu mums duodi,
Nekaltoji be dėmės!
Skausmuose tu mus paguodi,
mokai vengti nuodėmės.
O Marija, neapleiski
savo žemės ir vaikų!
Sekt tavim į dangų leiski
erškėčiuotuoju taku.
Ši giesmė yra malda Marijai, išreiškianti pasitikėjimą ir meilę Švč. Mergelei Marijai, prašant jos globos ir užtarimo. Pirmame posme skelbiama, kad Marijai bus pinamas vainikas iš širdies žiedų, nes Jėzus paliko ją rūpintis mūsų maldomis. Antrame posme išreiškiamas dėkingumas už tyrą džiaugsmą ir paguodą, kurią Marija suteikia ir moko vengti nuodėmių. Trečiame posme prašoma Marijos, kad ji neapleistų savo žemės ir vaikų, ir leistų sekti ją į dangų net per sunkius gyvenimo kelius. Ši giesmė gali būti giedama įvairiose religinėse ceremonijose, ypač maldų ar šventimo metu, kai norima išreikšti prašymą ir dėkingumą Marijai už jos globą ir vadovavimą.