O Marija Šiluvos,
puolame prie tavo kojų
lamink šalį Lietuvos, mūsų Motina geroji.
Laimink mus, savo vaikus, nes gyvenimas sunkus,
rodyk kelią mums į dangų,
į Tėvynę sielų brangią.
O Marija Šiluvos, tu kilniai paveiksle švieti,
meilės šilumos gaivios pasisempt iš čia mus kvieti.
Šventink židinius šeimų motinišku gerumu,
šventink meilės ugnį kilnią ir aistrų sutramdyk vilnį.
O Marija Šiluvos, spindinti jaunystės grožiu,
vartai dangiškos aušros, nepamiršk šių mūsų žodžių.
Kelk jaunimą iš klaidų, vesk vaikus tiesiu keliu,
o tėvams suteik eiti vien takais dorybių.
Ši giesmė yra malda Marijai Šiluvos, prašant jos globos ir palaimos Lietuvai ir jos gyventojams. Ji išreiškia norą, kad Marija, kaip geranoriška Motina, teiktų šventimą šeimoms ir vadovautų žmonėms dorybės keliu. Giesmėje akcentuojamas Marijos vaidmuo kaip jaunimo ir visų žmonių vadovės, raginant ją rūpintis šeimų ir jaunimo gerove, taip pat suteikti jiems išmintį ir meilę. Giesmė gali būti giedama maldos ar šventimo renginiuose, siekiant išreikšti pasitikėjimą ir prašymą dėl dvasinės ir materialinės paramos.