O Dvasia, Viešpatie, nuženk,
savųjų sielose gyvenk,
pripilk malonių iš dangaus
krūtinę tikinčio žmogaus.
Šventos ramybės sklidina,
Aukščiausio Dievo dovana,
šaltinis meilės Tu esi
ir žygiams dvasią įkvepi.
Septyniomis dovanomis
sujungi Tėvą su mumis.
Sūnaus žadėta atėjai,
kalbų daugybe prabilai.
Galingai protą mūs apšviesk
ir širdis meile Tu paliesk.
Kad nepalūžtų mūs valia,
ją stiprink amžina galia.
Tu blogį sielose naikink,
vienybę, taiką vis gaivink,
vesk mus tvirtai tiesos keliu,
padėk išvengt skaudžių klaidų.
Mums Dievą Tėvą leisk pažint,
jo Sūnų amžiną pamilt.
Dvasia Tu meilės jų bendros, –
tave tikėsim visados.
Mes Dievą Tėvą šlovinsim
ir Sūnų prisikėlusį,
ir Dvasiai Šventajai garbė
per amžių amžius vis skambės. Amen.
Ši giesmė yra malda Šventajai Dvasiai, prašant jos atėjimo ir gyvenimo tikinčiojo širdyje, kad ji pripildytų malonių ir ramybės. Dvasia yra apibūdinama kaip Aukščiausio Dievo dovana ir meilės šaltinis, įkvėpiantis drąsą ir stiprybę. Giedotojai prašo, kad Dvasia apšviestų protą, paliestų širdis meile ir sustiprintų valią, kad būtų galima ištverti gyvenimo išbandymus. Taip pat prašoma, kad Dvasia naikintų blogį sielose, skatintų vienybę ir taiką, ir vestų tiesos keliu. Giesmė baigiasi šlovinimu Dievui Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai, išreiškiant amžiną dėkingumą ir garbę. Ji atliekama ypatingomis progomis, kai reikia šauktis Šventosios Dvasios pagalbos, pavyzdžiui, per Sekmines.