O angele, man skirtas,
šaukiuosi štai tavęs:
matai, esu netvirtas, –
tu būk arti manęs!
Globok mane kas dieną,
padėk tvirta ranka,
o, nepaliki vieno,
šventasis angele!
Kai silpnas mano žingsnis
svyruos sunkiam kely,
pakreipk į Dievą žvilgsnį,
nes man padėt gali. – Globok mane kas dieną…
Kai žemė blaško mintį,
kai Dievą užmirštu, –
padėk man prisiminti,
jog aš dangun einu. – Globok mane kas dieną…
Kai audros dvasioj kyla,
vienam kai taip baisu,
prabilk į širdį tyliai,
ir vėl bus man ramu. – Globok mane kas dieną…
Ši giesmė kreipiasi į asmeninį angelą sargą, prašydama jo nuolatinio globojimo ir pagalbos kasdieniniame gyvenime. Giesmėje pabrėžiama, kaip angelas gali padėti žmogui, kai jis jaučiasi silpnas, pasiklydęs ar praranda tikėjimą. Ji išreiškia pasitikėjimą, kad angelas gali padėti prisiminti Dievą ir suteikti ramybę bei stiprybę, kai kyla vidinės audros. Giesmė dažnai giedama maldos ar meditacijos metu, siekiant užtikrinti, kad žmogus būtų apsaugotas ir palaikomas dvasinėje kelionėje.