Nemirtingumas, kaip amžinoji sielos egzistencija, yra vienas iš svarbiausių žmogaus dvasinių siekių ir krikščioniškojo tikėjimo pažadų. Nors žmogaus kūnas yra laikinas ir neišvengiamai miršta, siela – tai, kas sudaro esminę žmogaus prigimtį – yra pašaukta gyventi amžinai. Ši amžinybė nėra tik būties tąsa, bet ir vienybė su Dievu, kurio pilnatvė atsiskleidžia dangaus karalystėje.
Biblija moko, kad nemirtingumas yra ne žmogaus pastangų rezultatas, bet Dievo dovana, teikiama tiems, kurie tiki ir seka Jo valia. Apaštalas Paulius rašo: „Nuodėmės atlygis yra mirtis, o Dievo dovana – amžinasis gyvenimas per Kristų Jėzų, mūsų Viešpatį“ (Rom 6, 23). Ši eilutė išreiškia pagrindinę Evangelijos žinią – mirtis yra nuodėmės pasekmė, tačiau per Jėzaus Kristaus atpirkimą žmogui suteikiama galimybė gyventi amžinai.
Amžinasis gyvenimas nėra tik sielos egzistavimo tąsa, bet ir pilnatvė dvasinėje būtyje, kurioje žmogus patiria Dievo artumą, Jo meilę ir šlovę. Jėzus pats sako: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas“ (Jn 11, 25). Ši Jėzaus pažadėta amžinybė yra ne tik viltis, bet ir tikrovė, kuriai žmogus ruošiasi per gyvenimą.
Nemirtingumo samprata kviečia mąstyti apie žmogaus gyvenimo prasmę ir tikslą. Jei kūno gyvenimas yra laikinas, ar jis netampa mažiau reikšmingas? Atvirkščiai, gyvenimo laikina prigimtis suteikia jam dar didesnę vertę, nes kiekviena akimirka yra galimybė pasiruošti amžinybei. Šventajame Rašte sakoma: „Mūsų laikini sunkumai teikia neapsakomai didelį ir amžiną šlovės perteklių“ (2 Kor 4, 17). Tai kviečia žmogų gyventi ne vien šio pasaulio tikslams, bet su amžinybės perspektyva.
Amžinasis gyvenimas, kaip rojus ar dangus, reiškia tobulą vienybę su Dievu ir kitais. Tai yra gyvenimas, kuriame nėra nei kančios, nei ašarų, kaip pažadama Apreiškimo knygoje: „Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių, ir nebebus mirties, nebebus liūdesio, verksmo nei skausmo, nes kas buvo, praėjo“ (Apr 21, 4). Ši vizija įkvepia tikėjimą, kad žmogaus kelionė per šio pasaulio sunkumus veda į begalinę ramybę ir džiaugsmą.
Nemirtingumas yra ne tik asmeninė dovana, bet ir žmogaus dalyvavimas Dievo plane. Tai kvietimas pripažinti savo priklausomybę nuo Kūrėjo ir atsiliepti į Jo meilę. Krikščioniškasis tikėjimas nemirtingumą pateikia ne kaip pabėgimą nuo laikinumo, bet kaip galutinį sielos pašaukimą būti ten, kur Dievas yra viskas visame kame.