„Naujasis gimimas“ yra vienas reikšmingiausių Menno Simonso raštų, kuriame jis išsamiai aprašo savo teologinį supratimą apie atgimimą per tikėjimą Kristumi ir Šventosios Dvasios veikimą. Šis kūrinys atspindi pagrindinę anabaptistų doktriną, pabrėžiančią, kad tikrasis tikėjimas reikalauja ne tik žodinių išpažinimų, bet ir radikalios vidinės transformacijos, kuri pasireiškia tikinčiojo gyvenime per šventumą, paklusnumą ir meilę.
Simonsas „Naująjį gimimą“ grindžia Evangelijos mokymu ir daug dėmesio skiria Jėzaus pokalbiui su Nikodemu, užrašytam Evangelijoje pagal Joną 3 skyriuje. Jis pabrėžia, kad žmogus turi gimti „iš vandens ir Dvasios“, kad galėtų įeiti į Dievo karalystę. Atgimimas nėra tik simbolinis ar paviršutiniškas veiksmas – tai yra gilus vidinis pasikeitimas, kuriame žmogaus širdis atsinaujina ir tampa jautri Dievo valiai.
Vienas pagrindinių Simonso mokymų šioje knygoje yra idėja, kad naujasis gimimas vyksta ne per išorinius ritualus ar sakramentus, bet per tikėjimą ir Šventosios Dvasios veikimą. Jis aiškina, kad tikrasis krikščionis yra tas, kurio gyvenimas pasikeitė iš pagrindų, kuris atsisakė savo ankstesnio nuodėmingo gyvenimo būdo ir dabar gyvena pagal Kristaus pavyzdį. Pasak Simonso, naujasis gimimas yra žmogaus atsakas į Dievo malonę, kuri pasireiškia per tikėjimą, atgailą ir paklusnumą Dievui.
Simonsas taip pat atmeta idėją, kad naujasis gimimas yra tiesiog intelektinis tikėjimo priėmimas. Jis pabrėžia, kad tai yra dvasinė ir moralinė transformacija, kuri turi matytis tikinčiojo gyvenime. Tikrasis atgimimas, pasak Simonso, pasireiškia per veiksmus – meilę artimui, nuolankumą, taiką ir atsisakymą pasaulio pagundų. Jis ragina tikinčiuosius atsisakyti egoizmo, nuodėmės ir visko, kas skiria juos nuo Dievo.
Knygoje aptariamas ir krikšto vaidmuo naujojo gimimo procese. Simonsas teigia, kad tikėjimo krikštas yra išorinė naujojo gimimo išraiška, bet tikrasis atgimimas įvyksta Šventosios Dvasios veikimu. Krikštas, jo nuomone, nėra išganymo garantija, bet yra sąmoningas tikinčiojo apsisprendimas gyventi pagal Dievo valią.
Simonsas taip pat daug dėmesio skiria šventumui ir atskyrimui nuo pasaulio. Jis aiškina, kad atgimęs žmogus yra pašauktas gyventi šventą gyvenimą, atsiriboti nuo pasaulietinių pagundų ir laikytis Kristaus mokymų. Pasak jo, naujasis gimimas reiškia ne tik moralinį atsinaujinimą, bet ir gilų vidinį ryšį su Dievu, kuris keičia žmogaus širdį, mintis ir poelgius.
Viena iš žinomų Simonso citatų iš šio kūrinio yra: „Žmogus, kuris tikrai gimė iš Dievo, negali toliau gyventi nuodėmėje, nes Dievo sėkla gyvena jame.“ Ši mintis pabrėžia, kad naujasis gimimas yra neatsiejamas nuo gyvenimo permainų, kurios atsispindi tikinčiojo elgesyje ir santykiuose su kitais.
„Naujasis gimimas“ yra ne tik teologinis veikalas, bet ir dvasinis vadovas, kuris kviečia krikščionis atnaujinti savo gyvenimą ir atsidavimą Dievui. Knygos mokymai iki šiol įkvepia menonitų ir kitų anabaptistų bendruomenes siekti tikėjimo, kuris neapsiriboja vien teoriniais įsitikinimais, bet yra gyva ir veikli tikrovė kasdieniame gyvenime. Simonsas savo raštuose nuolat akcentavo, kad naujasis gimimas yra būtina sąlyga, norint įeiti į Dievo karalystę, ir tai turi būti matoma per šventą ir nuoširdų tikinčiojo gyvenimą.