Mėnesis, dar žinomas kaip Mėnulis, Mėnesys ar Mėnesėlis, senovės lietuvių mitologijoje buvo nakties šviesos ir laiko valdytojas. Jis atliko svarbų vaidmenį kaip nakties dangaus žibintas, kuris ne tik skleidė šviesą tamsoje, bet ir saugojo žmones nuo pavojų, slypinčių nakties tamsybėse. Mėnulio šviesa buvo laikoma svarbiu apsaugos simboliu, išblaškančiu tamsą ir saugančiu nuo piktųjų būtybių, tokių kaip velniai ar raganos, kurios buvo aktyvios naktį.
Mėnesis taip pat buvo laikomas karinga figūra – jis buvo kunigaikštis, turintis valdžią laikui ir gamtos ciklams. Šis dievas ne tik valdė naktį, bet ir skatino augalijos augimą, nes mėnulio ciklai darė įtaką gamtos ritmams, ypač augalų augimui ir derliui. Tai atspindi Mėnulio sąsają su gamta, derliaus ciklais ir žemdirbyste, kurie buvo itin svarbūs senovės lietuviams.
Pagal Mėnulį buvo sudaromas kalendorius, kuris atspindėjo laiko ciklus, mėnulio fazes ir jų įtaką žemdirbystei bei gamtos procesams. Mėnulio ciklai buvo suvokiami kaip laiko matavimo priemonė, todėl Mėnesis buvo laikomas ne tik nakties šviesos, bet ir laiko dievu. Jo cikliškumas, pereinant nuo jauno mėnulio iki pilnaties ir tamsos, atspindėjo natūralų gyvenimo ritmą, įskaitant augimą, brendimą ir mirtį.
Žvaigždės, pasak senovės tikėjimo, saugojo Mėnulį nuo piktųjų jėgų – velnių ir raganų, kurios galėjo kelti pavojų tiek jam, tiek žmonėms naktį. Ši apsauga simbolizavo dangiškų kūnų harmoniją ir kovą su blogiu, kuriame Mėnulio šviesa ir žvaigždės bendradarbiavo, kad išlaikytų tvarką ir saugumą nakties metu.
Mėnesis buvo ne tik dangiškas šviesulys, bet ir kosminės tvarkos bei gamtos ciklų įkūnijimas, o jo vaidmuo buvo svarbus tiek religiniu, tiek praktiniu požiūriu. Jis buvo susijęs su laiko valdymu, saugumu naktį ir žemdirbystės ritmais, kurie buvo būtini senovės lietuvių gyvenimo būdui.
Mėnesis lietuvių mitologijoje buvo nakties šviesos dievas ir laiko valdytojas, padedantis žmonėms apsisaugoti nuo pavojų ir užtikrinti harmoniją gamtos cikluose. Jo šviesa išsklaidė tamsą ir piktąsias būtybes, o jo ciklai padėjo žmonėms orientuotis laike ir tvarkyti savo žemės darbus.