Mylimas Jėzaus mokinys

„Mylimas Jėzaus mokinys“, dažnai identifikuojamas su apaštalu Jonu, yra svarbus asmuo Naujojo Testamento kontekste, ir jo ypatingas santykis su Jėzumi atskleidžiamas Evangelijoje pagal Joną. Štai keletas priežasčių, kodėl Jėzus galėjo mylėti Joną ir kodėl šis santykis yra ypatingas:

1. Intymus santykis su Jėzumi

Jėzus ir Jonas, kaip „mylimas mokinys“, turi ypatingą intymumo ir pasitikėjimo ryšį. Evangelijoje pagal Joną Jonas dažnai apibūdinamas kaip tas, kuris buvo arti Jėzaus ir dalyvavo svarbiuose įvykiuose, kur kitų mokinių nebuvo. Pavyzdžiui, Jonas buvo vienas iš trijų mokinių, kurie buvo su Jėzumi ant Taboro kalno per šviesėjimą (Luko 9:28–36).

2. Paskutinė vakarienė

Paskutinės vakarienės metu, Jonas buvo priglaudęs galvą prie Jėzaus krūtinės (Jono 13:23–25). Ši scena rodo ypatingą artumą ir pasitikėjimą, kad Jonas galėjo klausyti Jėzaus širdies plakimo ir buvo šalia Jėzaus, kai Jis kalbėjo apie ateinančius įvykius.

3. Jėzaus kryžiaus mirtis

Ant kryžiaus Jėzus kreipėsi į Joną ir Mariją, savo motiną, sakydamas Jonui: „Štai tavo motina“ (Jono 19:26–27). Tai rodo didelį pasitikėjimą ir meilę, nes Jėzus patikėjo Jonui rūpintis savo motina po savo mirties. Tai rodo, kad Jonas buvo laikomas patikimu ir artimu Jėzaus draugu.

4. Evangelijos autorius

Jonas, kaip laikomas Evangelijos pagal Joną autorius, dažnai yra vadinamas „mylimu mokiniu“ knygos tekstuose, kas rodo, kad jis turėjo ypatingą vietą tarp kitų mokinių. Ši Evangelija dažnai pabrėžia asmeninį ir giliai dvasinį Jėzaus ryšį su Jonu.

5. Mokinio vaidmuo

Jono vaidmuo Evangelijoje pagal Joną yra ypatingas, nes jis dažnai minimas kaip tas, kuris suprato Jėzaus mokymus ir misiją giliau nei kiti mokiniai. Jis dažnai atsako į Jėzaus mokymus su ypatingu įžvalgumu ir aiškumu.

6. Žinoma tradicija

Pagal krikščionišką tradiciją, Jonas, „mylimas mokinys“, yra laikomas „mylimiausiu Jėzaus mokiniu“, nes jis buvo arti Jėzaus, kai kiti mokiniai pasitraukė arba buvo atokiau. Tradicija taip pat nurodo, kad Jonas buvo paskutinis iš apaštalų, miręs ir parašė savo Evangeliją vėliau nei kiti evangelistai.

Šios priežastys rodo, kad Jonas buvo ypatingas mokinys, turintis gilų ir intymų ryšį su Jėzumi, ir tai paaiškina, kodėl jis vadinamas „mylimu mokiniu“. Jis turėjo svarbų vaidmenį tiek Jėzaus gyvenime, tiek ankstyvojoje krikščionybėje kaip liudytojas ir evangelistas.