Ozyris yra viena iš svarbiausių ir labiausiai gerbiamų dievybių Senovės Egipto mitologijoje, žinomas kaip pomirtinio pasaulio ir prisikėlimo dievas. Jis buvo laikomas derlingumo ir atsinaujinimo simboliu, taip pat mirusiųjų teisingumo valdovu. Ozyrio mitas tapo svarbia Egipto religijos dalimi, o jo istorija apie mirtį, prisikėlimą ir teisingumą turėjo didelę įtaką Egipto požiūriui į gyvenimą po mirties ir pomirtinį pasaulį.
Ozyrio kilmė ir šeima
Ozyris buvo Gebo, žemės dievo, ir Nutės, dangaus deivės, sūnus. Jis turėjo kelis brolius ir seseris: Izidę, kuri buvo jo žmona ir sesuo, Setą, jo pavydų brolį, ir Neftidę. Ozyrio ir Izidės santuoka tapo viena iš galingiausių mitologinių sąjungų Egipte, nes jie abu buvo susiję su gyvybės, vaisingumo ir atgimimo ciklais.
Pasak Egipto mitų, Ozyris buvo pirmasis Egipto karalius, kuris įvedė civilizaciją, mokė žmones ūkininkauti, valdyti šalį ir garbinti dievus. Jis buvo mylimas valdovas, kurio taisyklės pagrindė tvarką ir klestėjimą.
Ozyrio mirtis ir prisikėlimas
Vienas iš žinomiausių Egipto mitų pasakoja apie Ozyrio mirtį ir prisikėlimą. Jo pavydus brolis Setas, kuris simbolizavo chaosą ir destrukciją, sumanė nužudyti Ozyrį. Setas apgaule įviliojo Ozyrį į dėžę, prilyginamą karstui, ir paskandino jį Nilo upėje. Setas vėliau sukapojo Ozyrio kūną į gabalus ir išbarstė juos po visą Egiptą, siekdamas užtikrinti, kad Ozyris niekada nebegrįžtų į gyvenimą.
Tačiau Ozyrio žmona Izidė nepaliko savo vyro likimo valiai. Ji kartu su savo seserimi Neftide surinko visus Ozyrio kūno gabalus ir per magišką ritualą, padedama dievo Anubio, prikėlė jį į gyvenimą. Šiame prisikėlimo procese Ozyris tapo pomirtinio pasaulio valdovu. Nors jis nebebuvo gyvas fizine prasme, jo dvasinė jėga įgijo naują reikšmę, ir jis tapo mirusiųjų globėju bei jų prisikėlimo simboliu.
Ozyrio prisikėlimas tapo pagrindiniu Egipto religijos elementu, susijusiu su tikėjimu į pomirtinį gyvenimą. Egiptiečiai tikėjo, kad taip, kaip Ozyris buvo prikeltas, ir jie gali būti atgimę po mirties, jei jų gyvenimas buvo teisingas ir tvarkingas.
Ozyris kaip pomirtinio pasaulio valdovas
Po savo prisikėlimo Ozyris tapo Duato – Egipto pomirtinio pasaulio – valdovu. Jis buvo tas, kuris sprendė mirusiųjų likimą. Egiptiečiai tikėjo, kad po mirties kiekviena siela keliaudavo į Duatą, kur ji turėjo stoti prieš Ozyrį ir kitus teisingumo dievus. Čia siela buvo sveriama pagal „Maat“ principą – tvarkos, tiesos ir teisingumo koncepciją. Sielos širdis buvo sveriama prieš Maat plunksną, ir jei širdis buvo lengvesnė už plunksną, siela buvo priimama į amžinąjį gyvenimą. Jei širdis buvo sunkesnė, siela buvo sunaikinta.
Ozyrio teismas buvo labai svarbus Egipto pomirtinės religijos aspektas, o jis pats simbolizavo teisingumą ir atpildą. Egiptiečiai ruošdavosi šiam teismui per visą savo gyvenimą, siekdami būti teisingi ir gyventi pagal dieviškuosius įstatymus, tikėdamiesi po mirties būti priimti į Ozyrio karalystę.
Ozyrio kultas ir garbinimas
Ozyrio kultas buvo vienas populiariausių visoje Senovės Egipto istorijoje. Jo pagrindinė šventykla buvo Abydose, kuris tapo svarbiausiu šventuoju miestu Ozyrio garbei. Kiekvienais metais Abydose buvo švenčiamos Ozyrio mirties ir prisikėlimo ceremonijos, kurios buvo susijusios su Nilo potvynių ciklais ir derlingumo simbolika.
Ozyris taip pat buvo glaudžiai susijęs su Nilu, nes Nilo potvyniai buvo gyvybiškai svarbūs Egipto žemdirbystei ir derliui. Egiptiečiai tikėjo, kad taip, kaip Ozyris kasmet atgimdavo, ir Nilo potvyniai atnešdavo naują gyvybę žemei.
Ozyrio mitas turėjo didžiulę įtaką Egipto religijai ir buvo tiesiogiai susijęs su laidotuvių ritualais. Mirusiųjų kapai buvo laikomi „Ozyrio namais“, o mumifikacija buvo suvokiama kaip būtina sielos pasiruošimo prisikėlimui dalis. Ozyris buvo tapęs mirusiųjų vilties simboliu, kad jie, kaip ir jis, galės atgimti pomirtiniame gyvenime.
Ozyrio simbolika
Ozyris dažniausiai vaizduojamas kaip žmogus su mumijos kūnu, dėvintis baltą karališkąją karūną su dviem strėlėmis ir laikantis rankose dieviškuosius valdžios simbolius – lazdą ir rykštę. Jo žalios odos spalva simbolizuoja atgimimą, derlingumą ir augimo galią. Tai taip pat siejama su Nilo žeme ir gyvybę palaikančiais ciklais.
Apibendrinant, Ozyris buvo centrinė figūra Egipto religijoje, įkūnijanti ne tik pomirtinio pasaulio teisingumą, bet ir atgimimo bei derlingumo ciklus. Jo mitas apie mirtį ir prisikėlimą turėjo gilią reikšmę Egipto požiūriui į gyvenimą ir mirtį, o jo kultas liko svarbus per visą Egipto istoriją.