Miestai Biblijoje

Biblijoje miestai yra teologiniai simboliai, rodantys Dievo buvimą, Jo tautos istoriją, dvasinius išbandymus ir eschatologinę viltį. Miestai buvo politiniai, religiniai ir kultūriniai centrai, kuriuose vyko Dievo apreiškimai, Sandoros atnaujinimai ir svarbūs tikėjimo įvykiai. Jeruzalė, pavyzdžiui, simbolizuoja Dievo buveinę ir dvasinį Izraelio centrą (Ps 48, 1–2), o Babilonas – nuodėmę ir pasaulinę galią, prieštaraujančią Dievui (Apr 18). Miestai taip pat atspindi žmogaus pasirinkimą tarp klusnumo ir maišto: Jerichas buvo užkariautas per Dievo stebuklą (Joz 6), o Samarija dažnai siejama su stabmeldyste (2 Kar 17). Naujajame Testamente miestai, tokie kaip Kafarnaumas ar Betanija, tampa Jėzaus tarnystės ir stebuklų vietomis, o eschatologinėje vizijoje „naujoji Jeruzalė“ žada amžinąjį gyvenimą Dievo artumoje (Apr 21, 2). Miestai Biblijoje kviečia mus ieškoti Dievo karalystės, kuri peržengia žemiškas ribas.

Svarbiausi miestai Biblijoje

Toliau pateikiami Biblijoje minimi miestai, išdėstyti pagal jų reikšmę izraelitų ir krikščionių tikėjimo istorijoje, pradedant nuo svarbiausio.

1. Jeruzalė

Vieta: Izraelyje, Judėjos kalvose.
Dabartinė situacija: Šventas miestas žydams, krikščionims ir musulmonams, su senamiesčiu, šventyklos kalva ir Šventojo Kapo bazilika.
Svarba: Jeruzalė, dar vadinama Sionu, yra Dievo buveinės simbolis, Izraelio religinis ir politinis centras, Jėzaus mirties ir prisikėlimo vieta.
Citata: „Didis yra Viešpats ir labai girtinas mūsų Dievo mieste, ant savo šventojo kalno“ (Ps 48, 1).
Įvykiai:

  • Dovydo sostinė: Dovydas užkariavo Jeruzalę, padarydamas ją Izraelio sostine, ir perkėlė Sandoros skrynią (2 Sam 5, 6–9).
  • Saliamono šventykla: Saliamonas pastatė pirmąją šventyklą, kuri tapo Dievo garbinimo centru (1 Kar 6).
  • Jėzaus tarnystė: Jėzus mokė Jeruzalėje, įžengė kaip Mesijas, buvo nukryžiuotas ir prisikėlė (Mt 21–28).
  • Eschatologinė viltis: Jeruzalė vaizduojama kaip „naujoji Jeruzalė“, nusileidžianti iš dangaus, simbolizuojanti Dievo karalystę (Apr 21, 2).

2. Betliejus

Vieta: Palestinoje, netoli Jeruzalės.
Dabartinė situacija: Piligrimystės vieta su Gimimo bazilika, švenčiančia Jėzaus gimimą.
Svarba: Betliejus yra Mesijo gimimo vieta, Dovydo miestas, simbolizuojantis Dievo pažadų išsipildymą.
Citata: „Bet tu, Betliejau Efrata… iš tavęs man išeis tas, kuris bus Izraelio valdovas“ (Mch 5, 2).
Įvykiai:

  • Jėzaus gimimas: Jėzus gimė Betliejaus tvartelyje, aplankytas piemenų ir išminčių (Lk 2, 1–20; Mt 2, 1–12).
  • Dovydo kilmė: Dovydas, Izraelio karalius, gimė ir buvo pateptas Betliejuje, todėl Jėzus vadinamas „Dovydo Sūnumi“ (1 Sam 16, 1–13).
  • Rūtos istorija: Rūta, Jėzaus protėvė, gyveno Betliejuje, kur susitiko su Boazu (Rūt 1–4).
  • Herodo žudynės: Herodas, bijodamas Mesijo, įsakė išžudyti Betliejaus kūdikius (Mt 2, 16–18).

3. Nazaretas

Vieta: Šiaurės Izraelyje, Galilėjoje.
Dabartinė situacija: Religinis centras su Apreiškimo bazilika, pritraukianti piligrimus.
Svarba: Nazaretas yra Jėzaus vaikystės miestas, simbolizuojantis Jo žmogiškumą ir nuolankų pradą.
Citata: „Argi jis ne Jėzus, Juozapo sūnus, iš Nazareto?“ (Jn 1, 46).
Įvykiai:

  • Apreiškimas Marijai: Angelas Gabrielius paskelbė Marijai apie Jėzaus gimimą Nazarete (Lk 1, 26–38).
  • Jėzaus vaikystė: Jėzus užaugo Nazarete, dirbdamas kaip dailidė, ir buvo vadinamas „Nazariečiu“ (Mt 2, 23).
  • Atmetimas sinagogoje: Jėzus buvo atstumtas Nazareto sinagogoje, kai skelbė save Mesiju, parodydamas, kad „pranašas negerbiamas savo krašte“ (Lk 4, 16–30).
  • Nuolankumo simbolis: Nazaretas, mažas ir nežymus kaimas, pabrėžia Jėzaus misijos pradžios paprastumą.

4. Kafarnaumas

Vieta: Šiaurės Izraelyje, prie Galilėjos ežero.
Dabartinė situacija: Archeologinė vietovė su sinagogos ir Petro namo griuvėsiais.
Svarba: Kafarnaumas buvo Jėzaus tarnystės centras Galilėjoje, vadinamas „Jo miestu“, kur Jis atliko daug stebuklų.
Citata: „Jėzus atėjo į Kafarnaumą, savo miestą“ (Mt 9, 1).
Įvykiai:

  • Stebuklai: Jėzus Kafarnaume išgydė Petro uošvę, paralyžiuotąjį, demonų apsėstąjį ir atliko kitus stebuklus (Mk 1, 21–34; Mt 8, 5–13).
  • Mokymai sinagogoje: Jėzus mokė Kafarnaumo sinagogoje, stebindamas žmones savo autoritetu (Mk 1, 21–22).
  • Duonos padauginimas: Netoli Kafarnaumo Jėzus padaugino duoną ir žuvis, pamaitindamas tūkstančius (Jn 6, 1–15).
  • Teismo įspėjimas: Jėzus įspėjo Kafarnaumą dėl netikėjimo, sakydamas, kad jis bus pažemintas (Mt 11, 23).

5. Betanija

Vieta: Netoli Jeruzalės, Alyvų kalno papėdėje, Izraelyje.
Dabartinė situacija: Mažas kaimas, su Lozoriaus kapo vieta ir bažnyčiomis.
Svarba: Betanija yra Jėzaus draugų – Lozoriaus, Marijos ir Martos – namai, vieta, kur įvyko prisikėlimo stebuklas.
Citata: „Jėzus buvo Betanijoje, Lozoriaus namuose“ (Jn 12, 1).
Įvykiai:

  • Lozoriaus prikėlimas: Jėzus prikėlė Lozorių iš numirusių, parodydamas savo galią prieš mirtį (Jn 11, 1–44).
  • Marijos patepimas: Marija patepė Jėzaus kojas brangiu aliejumi Betanijoje, ruošdama Jį laidotuvėms (Jn 12, 1–8).
  • Jėzaus prieglobstis: Jėzus dažnai lankėsi Betanijoje kaip poilsio ir draugystės vietoje (Lk 10, 38–42).
  • Dangun Žengimas: Tradiciškai manoma, kad Jėzus įžengė į dangų netoli Betanijos, Alyvų kalne (Lk 24, 50–51).

6. Jerichas

Vieta: Palestinoje, netoli Jordano upės ir Negyvosios jūros.
Dabartinė situacija: Seniausias žinomas miestas, archeologinė vietovė, vadinama „palmių miestu“.
Svarba: Jerichas simbolizuoja Dievo galios pergalę ir įžengimą į Pažadėtąją Žemę.
Citata: „Viešpats tarė Jozuei: ‘Aš atidaviau tau Jerichą’“ (Joz 6, 2).
Įvykiai:

  • Jericho užkariavimas: Izraelitai, vadovaujami Jozės, stebuklingai užkariavo Jerichą, kai sienos griuvo po septynių dienų eisenos (Joz 6, 1–21).
  • Zakiejaus atsivertimas: Jėzus Jericho mieste pašaukė Zakiejų, muitininką, atsiversti, užlipusį į sikomorą (Lk 19, 1–10).
  • Aklųjų išgydymas: Jėzus išgydė aklą Bartimiejų prie Jericho, parodydamas gailestingumą (Mk 10, 46–52).
  • Gerojo samariečio palyginimas: Jėzus naudojo kelią tarp Jericho ir Jeruzalės kaip palyginimo apie gailestingumą foną (Lk 10, 30–37).

7. Samarija

Vieta: Centrinėje Palestinoje, senovės Izraelio karalystės sostinė.
Dabartinė situacija: Archeologinė vietovė Sebastijos apylinkėse.
Svarba: Samarija buvo šiaurinės Izraelio karalystės centras, dažnai siejamas su stabmeldyste, bet ir Jėzaus misijos vieta samariečiams.
Citata: „Jėzus turėjo eiti per Samariją“ (Jn 4, 4).
Įvykiai:

  • Karaliaus sostinė: Omris padarė Samariją Izraelio sostine, bet miestas tapo stabmeldystės centru, ypač valdant Ahabui (1 Kar 16, 24–29).
  • Asirijos užkariavimas: Asirija užkariavo Samariją, ištremdama izraelitus dėl jų nuodėmių (2 Kar 17, 5–6).
  • Samariečių moteris: Jėzus prie Jokūbo šulinio Samarijoje kalbėjosi su samariete, skelbdamas save Mesiju (Jn 4, 7–42).
  • Evangelijos plitimas: Po prisikėlimo apaštalai skelbė Evangeliją Samarijoje, įskaitant Pilypo tarnystę (Apd 8, 5–25).

8. Damaskas

Vieta: Sirijoje, viena seniausių nuolat gyvenamų sostinių.
Dabartinė situacija: Modernus miestas, su krikščionių ir musulmonų šventovėmis.
Svarba: Damaskas yra apaštalo Pauliaus atsivertimo vieta, simbolizuojanti Dievo malonės galią.
Citata: „Kelkis ir eik į Damaską, ten tau bus pasakyta, ką turi daryti“ (Apd 9, 6).
Įvykiai:

  • Pauliaus atsivertimas: Saulius, kelyje į Damaską, buvo apakintas Jėzaus šviesos ir atsivertė, tapdamas Pauliumi (Apd 9, 1–19).
  • Senovės prekybos centras: Damaskas buvo svarbus Aramo karalystės miestas, dažnai konfliktavęs su Izraeliu (2 Kar 8, 7–15).
  • Eliziejaus tarnystė: Pranašas Eliziejus Damaske pranašavo apie Sirijos karaliaus mirtį ir Hazaelio valdymą (2 Kar 8, 7–13).
  • Krikščionių bendruomenė: Damaske anksti susiformavo krikščionių bendruomenė, kurią Saulius ketino persekioti (Apd 9, 2).

9. Nainas

Vieta: Galilėjoje, Izraelyje, netoli Nazareto.
Dabartinė situacija: Mažas kaimas, su bažnyčia, žyminčia Jėzaus stebuklą.
Svarba: Nainas yra Jėzaus gailestingumo ir prisikėlimo galios vieta, kur Jis prikėlė našlės sūnų.
Citata: „Jaunuoli, tau sakau, kelkis!“ (Lk 7, 14).
Įvykiai:

  • Našlės sūnaus prikėlimas: Jėzus, pamatęs gedinčią našlę, prikėlė jos sūnų iš numirusių, parodydamas Dievo gailestingumą (Lk 7, 11–17).
  • Dievo šlovinimas: Naino gyventojai, matydami stebuklą, šlovino Dievą, pripažindami Jėzų kaip didį pranašą (Lk 7, 16).
  • Gailestingumo simbolis: Naino stebuklas pabrėžia Jėzaus užuojautą vargstantiems, ypač našlėms.

10. Babilonas

Vieta: Dabartiniame Irake, netoli Bagdado, prie Eufrato upės.
Dabartinė situacija: Archeologinė vietovė, senovės Mesopotamijos centras.
Svarba: Babilonas simbolizuoja pasaulinę galią, nuodėmę ir maištą prieš Dievą, bet taip pat tremties ir Dievo išgelbėjimo vietą.
Citata: „Prie Babilono upių mes sėdėjome ir verkėme“ (Ps 137, 1).
Įvykiai:

  • Judėjos tremtis: Babilonas užkariavo Jeruzalę, ištremdamas izraelitus, kurie kentėjo, bet išlaikė tikėjimą (2 Kar 25, 8–21).
  • Danieliaus tarnystė: Danielius ir jo draugai Babilone išliko ištikimi Dievui, patirdami Jo apsaugą (Dan 1–6).
  • Babelio bokštas: Senovės Babilone žmonės statė bokštą, siekdami pasiekti dangų, bet Dievas sumaišė jų kalbas (Pr 11, 1–9).
  • Eschatologinis simbolis: Apreiškimo knygoje Babilonas vaizduojamas kaip nuodėmingas miestas, kuris bus sunaikintas Dievo teismo metu (Apr 18, 1–24).