Acheloja, senovės graikų mitologijoje mėnulio dievybė, buvo viena iš daugelio mitologinių būtybių, kurios svarba ir poveikis istorijos eigoje dažnai buvo užgožtas galingesnių dievybių. Jos vaidmuo nėra taip plačiai žinomas ar reikšmingas kaip kitų graikų dievų, tačiau ji turėjo savo ypatingą vietą mėnulio kultūroje, simbolizuodama mistinį ir paslaptingą dangaus kūną.
Acheloja dažnai siejama su natūraliais gamtos procesais ir ciklais, ypač nakties dangaus apšvietimu. Kaip mėnulio deivė, ji simbolizavo moteriškumą, vaisingumą ir cikliškumą. Nors daugeliu atvejų mėnulio dievybės buvo susijusios su didingomis dievėmis, kaip Selene arba Artemidė, Acheloja buvo laikoma mažesne, labiau regionine dievybe, garbinama tam tikrose Graikijos dalyse.
Šventuose raštuose ar mituose Acheloja tiesiogiai neminima, todėl jos istorija ir garbinimo aspektai yra mažiau dokumentuoti. Tačiau Achelojos kultas galėjo būti dalis senesnės mėnulio garbinimo tradicijos, kur mėnulis buvo siejamas su visais gyvybės ciklais: gimimu, augimu, mirtimi ir atgimimu. Šis ciklinis laiko suvokimas buvo svarbus daugelyje senovės religijų, o mėnulio šviesa, apšviečianti tamsą, simbolizavo šviesos ir tamsos pusiausvyrą – gyvenimo ir mirties dualizmą.
Achelojos vardas gali būti siejamas su Acheloos upės dievybe, simbolizuojančia gamtos jėgų srautą ir ciklus, taip papildydama mėnulio simboliką. Mėnulis, valdomas Achelojos, kaip ir upės srovė, turėjo reguliarią, ciklinę prigimtį, kas būdingai atspindėjo senovės pasaulio supratimą apie gamtos tvarką.
Graikų mitologijoje mėnulis taip pat buvo laikomas moterišku simboliu, atstovaujančiu motinos, globėjos ir apsaugotojos vaidmenį. Mėnulio fazės, besikeičiančios tarp pilnaties ir delčios, buvo susijusios su menstruaciniu ciklu, todėl Acheloja ir kitos mėnulio dievybės dažnai buvo siejamos su moterų reprodukcinėmis galiomis bei magija.
Religinis Achelojos vaidmuo nebuvo labai platus ar įtakingas, tačiau tai parodo, kaip smulkesnės mitologinės figūros galėjo būti svarbios tam tikriems regionams arba asmeniniams tikėjimams. Kai kuriais atvejais Acheloja galėjo būti garbinama kaip apsaugotoja ar palydovė tų, kurie meldėsi už nakties saugumą, vaisingumą arba naują pradžią, kurią simbolizavo mėnulis.
Nors Acheloja nėra plačiai minima šventraščiuose ar literatūroje, jos simbolika – mėnulis, moteriškumas, gamtos ciklai – atsispindi daugelyje kitų graikų mitologijos ir religijos aspektų. Jos buvimas primena, kad kiekviena dievybė, net ir menkesnė, turi savo reikšmę ir vietą didžiajame mitologiniame tinkle, kuris jungė senovės pasaulio žmones su gamtos ir dvasiniais reiškiniais.