Dievo pažinimas yra vienas iš giliausių ir esmingiausių žmogaus troškimų. Tačiau šiame kelyje žmogui nuolat kyla iššūkis – kaip suvokti tai, kas peržengia materialųjį pasaulį ir kas yra už mūsų protinių ir juslinių galimybių ribų. Nors Dievas yra neapčiuopiamas, neaprėpiamas ir visada esantis anapus mūsų patirties ribų, Jis pasirenka atskleisti save pasauliui per konkretų veiksmą ir gyvenimo pavyzdį. Tai Dievas daro per asmenis ir įvykius, kurie liudija apie Jo esatį, bet aukščiausioji Dievo apreiškimo forma ateina per vieną konkretų žmogų – tą, kurio gyvenimas ir mirtis apverčia visą pasaulį.
Dievo meilė žmonijai atsiskleidžia per jo Sūnaus gyvenimą ir veiksmus. Šioje kelionėje į žemę, Dievas pasirenka tapti žmogumi – įsikūnyti, tam, kad iš arčiau pažintume Jo prigimtį ir suvoktume, kaip stipriai Jis mus myli. Per šį apreiškimą matome ne tik Dievo begalinę išmintį, bet ir jo atsidavimą žmogui. Tai yra esminė meilės žinutė – Dievas veikia per žmogų, rodydamas, kad kiekvienas veiksmas, kiekvienas jausmas turi neįkainojamą vertę. Šis Dievo meilės apreiškimas skatina žmogų tapti Dievo meilės įrankiu šiame pasaulyje, įkvėptu aukščiausios moralės ir atjautos kitiems.
Pažinimas Dievo ir tikėjimo stiprybė taip pat yra neatsiejami nuo veiksmų – būtent per kasdienius poelgius Dievas apreiškia save žmogui. Jis kviečia mus ieškoti Jo ne tik dvasinėje maldoje ar sakramentuose, bet ir visuose gyvenimo aspektuose, pradedant nuo kasdienės meilės artimui. Toks požiūris parodo, kad žmogaus gyvenimas nėra skirtas tik vienai žemiškai egzistencijai, bet yra kelionė į dvasinę pažinimo ir meilės pilnatvę. Kiekvienas, kas bando suprasti Dievą ir Jo buvimą, turi pradėti nuo meilės ir atsidavimo veiksmų, nes tik taip galima iš tiesų atrasti dieviškąjį prasmės pagrindą.
Kiekviename žmoguje glūdi Dievo atvaizdas. Tai reiškia, kad mes galime patirti dieviškąją buvimą ne tik per ypatingas akimirkas, bet ir per kasdienius susidūrimus su kitais žmonėmis. Būtent šiuose santykiuose slypi tikroji krikščionybės žinia: Dievas veikia per žmogų, kviesdamas mus būti Jo meilės ir tiesos liudytojais. Kiekvienas geras poelgis, kiekviena auka, kiekvienas atleidimas yra Dievo atspindys mūsų gyvenime.
Šiandieninis pasaulis dažnai atrodo nutolęs nuo dvasinių vertybių, bet tik per mūsų gyvenimo pavyzdžius, per kiekvieną meilės veiksmą ir atjautą artimui, Dievas tampa matomas. Per šiuos veiksmus kiekvienas žmogus gali išvysti dieviškąjį buvimą ne tik per tikėjimą, bet ir per realius gyvenimo išbandymus bei džiaugsmus. Tai yra kelias į dvasinę pilnatvę, kuris prasideda nuo paprasto veiksmo – meilės artimui.
Šiuolaikiniame pasaulyje žmonės dažnai siekia Dievo tolimose filosofijose ar religiniuose ginčuose, tačiau tikrasis Dievo pažinimas vyksta čia pat – tarp mūsų. Kiekvienas veiksmas, kuris remiasi meile, atsidavimu ir atjauta, atspindi dieviškąją prigimtį. Kiekvienas mūsų pasirinkimas yra galimybė apreišti Dievą kitiems per paprastus ir kasdienius veiksmus.
Dievas, kuris buvo apreikštas per žmogų, yra kvietimas į veiksmą, kvietimas dalintis Jo meile su kitais, nepriklausomai nuo mūsų tikėjimo ar pasaulėžiūros. Tik tokiu būdu mes galime tikrai suprasti Dievą ir būti Jo liudytojais šiame pasaulyje.