Milda – meilės, laisvės ir piršlybų deivė, kurią pirmasis pristatė Teodoras Narbutas (1784–1864), tačiau jos autentiškumas senovės lietuvių mitologijoje nėra patvirtintas. Nei šaltiniai, nei tautosaka nepalaiko Narbuto pateiktos informacijos apie Mildą, todėl ji laikoma daugiau literatūriniu kūriniu nei tikra senovės lietuvių mitologijos dievybe.
Pasak Narbuto, Mildai buvo skirtas balandžio mėnuo, o Vilniaus Antakalnyje stovėjo jos šventykla, kurioje buvo atliekamos apeigos meilės ir piršlybų garbei. Tačiau jokie kiti istoriniai ar archeologiniai šaltiniai šios informacijos nepatvirtina, todėl kyla abejonių, ar Milda iš tiesų egzistavo kaip garbinama deivė senovės baltų tikėjimuose.
Nepaisant to, Mildos vardas per Narbuto raštus įėjo į lietuvių kultūrą ir iki šių dienų yra populiarus vardas Lietuvoje. Narbuto kūriniai apie Mildą galėjo paveikti romantinės lietuvių literatūros formavimąsi, o jos personažas tapo simboliu, susijusiu su meile ir laisve.
Milda yra tariama meilės ir piršlybų deivė, kurios autentiškumas senovės lietuvių mitologijoje nėra patvirtintas. Nors ji buvo Narbuto kūrinys, Milda tapo simboliu lietuvių kultūroje ir populiariu lietuvišku vardu.