Neitė, dar žinoma kaip Neith, buvo viena seniausių ir galingiausių Senovės Egipto dievybių. Ji buvo garbinama kaip išminties, karo, medžioklės, audimo deivė ir kartais laikoma visatos kūrėja. Neitė yra labai daugialypė deivė, kurios vaidmenys keitėsi per skirtingus istorijos laikotarpius, tačiau ji visada išliko reikšminga Egipto religijoje.
Neitės kultas kilo Saiso mieste, kur ji buvo garbinama kaip pagrindinė globėja. Šventasis Saisas tapo svarbia vieta, kur buvo plėtojamos šios deivės religinės apeigos ir šventės. Neitė buvo siejama su įvairiomis kūrybinėmis ir apsauginėmis funkcijomis. Senovės egiptiečiai manė, kad ji išaudė visatą iš savo verpstės, todėl ji dažnai vaizduojama kaip audimo deivė, kurios rankose yra lankas ir strėlės. Tai pabrėžia jos, kaip karo deivės, aspektą, nors tuo pat metu ji buvo ir taikos bei kūrybos simbolis.
Neitės mitologija apėmė daugialypę simboliką. Kaip karo deivė, ji buvo siejama su agresija, tačiau jos audimo ir kūrybos įgūdžiai darė ją moteriškos kūrybinės jėgos įsikūnijimu. Ji buvo suvokiama kaip deivė, galinti sukurti gyvybę ir išsaugoti tvarką, taip užtikrindama, kad pasaulis būtų harmoningas ir stabilus. Šiame kontekste ji dažnai buvo lyginama su kitomis Egipto kūrėjomis dievybėmis.
Neitė turėjo svarbų vaidmenį Egipto kosmologijoje ir kūrimo mituose. Viename iš mitų ji buvo laikoma pirmaprade dievybe, kuri egzistavo dar prieš visatą ir sukūrė pasaulį ir kitus dievus. Tai suteikė jai ypatingą vietą Egipto mitologijoje, nes ji buvo laikoma dieviškosios tvarkos ir gyvybės įsikūnijimu.
Neitė taip pat buvo glaudžiai susijusi su laidotuvių apeigomis ir mirusiųjų apsauga. Viename iš Egipto mitų ji buvo viena iš keturių deivių, kurios saugojo mirusiojo faraono kūną, padėdamos išsaugoti jo sielą po mirties. Dėl šio ryšio su laidotuvių tradicijomis ir mirusiųjų pasauliu Neitė buvo laikoma viena iš deivių, galinčių apsaugoti faraoną ir paprastus žmones po mirties.
Neitės kultas buvo vienas ilgiausiai gyvavusių Egipte. Ji išliko reikšminga nuo ankstyvųjų Egipto karalysčių iki pat vėlyvųjų laikotarpių. Jos populiarumas augo ypač per Saisą valdančią XXVI dinastiją, kai ji tapo viena svarbiausių Egipto dievybių. Šventės ir ritualai, skirti Neitei, dažnai apėmė ne tik karo ir kūrybos temas, bet ir harmonijos bei pusiausvyros užtikrinimą visuomenėje.
Senovės egiptiečiai Neitę vaizdavo kaip moterį, dėvinčią raudoną karūną, simbolizuojančią Žemutinį Egiptą, arba laikant lanką ir strėles, pabrėžiant jos, kaip karo deivės, aspektą. Neitė kartais buvo siejama su kosminiu kūrimo vandenynu – Nun, kuris buvo laikomas visų gyvybės formų šaltiniu, todėl ji galėjo būti garbinama kaip dievė, įkūnijanti pirminę pasaulio tvarką.
Viename užraše iš šventųjų tekstų apie Neitę sakoma: „Aš esu viskas, kas buvo, kas yra, ir kas bus, ir niekas mirtingas dar neatkėlė mano apdaro.“ Šis užrašas pabrėžia jos gilią mistinę prigimtį ir paslaptį, kuri supo ją Egipto religinėje sistemoje. Neitė, būdama pirmapradė deivė, išliko svarbi ir kaip karo globėja, ir kaip kūrybos deivė, kuri sukūrė tvarką iš chaoso.