Matsuri yra bendras terminas, naudojamas Japonijoje apibūdinti įvairius šventinius festivalius, kurie vyksta visus metus ir dažniausiai yra susiję su šintoizmu – tradicine Japonijos religija. Šintoizmo pagrindas yra pagarba gamtos dvasioms, vadinamoms kami, kurios gyvena kalnuose, upėse, medžiuose ir kitose gamtos jėgose. Matsuri festivaliai yra skirti šių kami garbinimui ir jų apsaugos bei palaiminimo prašymui.
Matsuri gali turėti įvairias reikšmes ir temas, tačiau dažniausiai jie yra skirti prašyti gerovės, derliaus, apsaugos nuo nelaimių ar dėkoti už sėkmę. Be religinės prasmės, Matsuri taip pat yra džiaugsmingos, spalvingos ir bendruomenę suburiančios šventės, kuriose dalyvauja žmonės iš visos bendruomenės, šeimos ir draugai. Kiekvienas miestas, šventykla ar vietovė Japonijoje gali turėti savo unikalius Matsuri festivalius, susijusius su vietos tradicijomis ir kami garbinimu.
Pagrindiniai Matsuri festivaliai turi keletą svarbių elementų:
- Mikoshi – tai šventinė nešamoji šventykla, kuri simbolizuoja kami apsilankymą festivalyje. Mikoshi yra nešama per miestą, siekiant atnešti palaiminimus visiems gyventojams ir išvalyti blogą energiją. Dažnai nešėjai energingai supa Mikoshi, kad atkreiptų dėmesį į kami ir suteiktų šventei energijos.
- Šventinės procesijos – dauguma Matsuri festivalių apima didingas procesijas, kurių metu žmonės nešioja šventinius drabužius, tradicinius kostiumus ar kaukes. Šios procesijos skirtos pagerbti kami ir gali apimti ne tik Mikoshi nešimą, bet ir šokių, dainų ar teatro pasirodymus.
- Yatai – Matsuri festivaliai garsėja savo gatvės mugėmis, vadinamomis yatai, kuriose parduodami įvairūs maisto produktai, suvenyrai, žaidimai ir amatininkų dirbiniai. Šios mugės suteikia festivaliui džiaugsmingą atmosferą ir pritraukia daugybę lankytojų.
- Šokiai ir muzika – daugelis Matsuri festivalių apima tradicinius šokius, vadinamus bon odori, ir būgnų (taiko) pasirodymus. Šokiai ir muzika yra svarbi dalis, nes jie pagerbia kami ir suburia bendruomenę kartu švęsti.
Pagrindiniai Matsuri festivaliai:
- Gion Matsuri (Kiotas) – vienas garsiausių ir seniausių Japonijos festivalių, švenčiamas liepą. Jis prasidėjo kaip epidemijų prevencijos ceremonija, tačiau ilgainiui tapo didingu miesto festivaliu, kurio metu vyksta įspūdingos procesijos su didžiuliais papuoštais vežimais (yamaboko).
- Kanda Matsuri (Tokijas) – vienas didžiausių šventinių festivalių Japonijoje, vykstantis kas antrus metus gegužę. Šis festivalis skirtas Kanda myojin šventyklai ir yra dedikuotas prašyti sėkmės ir klestėjimo.
- Tenjin Matsuri (Osaka) – dar vienas garsus festivalis, skirtas šventojo mokslų globėjo Sugawara no Michizane pagerbimui. Jo metu vyksta didžiulės valčių procesijos Osakos upėse bei fejerverkų šou, kuris traukia minias žmonių.
- Awa Odori (Tokushima) – garsus šokių festivalis, vykstantis rugpjūčio mėnesį, kurio metu tūkstančiai šokėjų dalyvauja tradiciniuose pasirodymuose, kviečiant visuomenę šokti kartu.
- Nebuta Matsuri (Aomori) – rugpjūčio pradžioje vykstantis festivalis, kuriame eksponuojami didžiuliai, spalvingi plūduriuojantys žibintai, vaizduojantys didvyrius ir dievybes. Ši šventė yra itin vizualiai įspūdinga, su ryškiais šviesos ir spalvų elementais.
- Sapporo sniego festivalis (Sapporo) – vyksta vasario mėnesį ir yra vienas iš garsiausių žiemos festivalių Japonijoje. Jo metu mieste demonstruojamos didžiulės ledo ir sniego skulptūros, sukuriančios nuostabią žiemos pasaką.
Dvasinė Matsuri reikšmė
Matsuri festivaliai turi gilią dvasinę reikšmę, nes jie ne tik suburia bendruomenes, bet ir simbolizuoja žmogaus santykį su gamta ir kami dvasiomis. Šios šventės skatina harmoniją tarp žmonių ir gamtos jėgų, nes šintoizme kami yra gyvybiškai svarbios jėgos, kurios palaiko pasaulio tvarką ir pusiausvyrą. Be to, Matsuri yra laikas, kai žmonės dėkoja kami už derlių, sveikatą ir apsaugą bei prašo jų palaiminimų ateičiai.
Matsuri festivaliai yra neatsiejama Japonijos kultūrinio ir religinio gyvenimo dalis, išreiškiantys pagarbą senosioms tradicijoms ir šintoistiniam pasaulio supratimui. Šios šventės, kupinos džiaugsmo, ritualų ir bendruomeniškumo, atspindi Japonijos visuomenės dvasinę harmoniją su gamta ir dieviškomis jėgomis.