Marijos ir Jėzaus globėjau brangus,
o Juozapai, šaukias tavęs štai žmogus.
Nelaimės mus spaudžia, dejuojam varguos, –
globok iš dangaus mus, užtark ir paguosk!
Palaimintas tėve tu darbo žmonių,
išmelsk mums iš Dievo gausių dovanų.
Tu Jėzų turėjai prie savęs arti, –
mus stiprink, kad būtum dorybėj tvirti.
Tu Jėzaus Bažnyčios globėjas esi,
todėl tavęs prašo krikščionys visi:
išmelski palaimos tu darbui žmogaus,
nuvesk mus pas Jėzų į laimę dangaus.
Ši giesmė skirta Šv. Juozapui, Marijos sužadėtiniui ir Jėzaus globėjui, ir prašo jo užtarimo bei globos. Giesmėje išreiškiamas prašymas dėl dangaus palaikymo ir paguodos sunkiu gyvenimo metu, taip pat malda dėl gausių dovanų ir stiprybės dorybės laikymesi. Pabrėžiamas Šv. Juozapo vaidmuo kaip globėjo ir Bažnyčios šventojo, prašant, kad jis padėtų krikščionims rasti laimę ir palaimą per darbą ir gyvenimą. Giesmė dažnai giedama maldose ir šventėse, skirtose Šv. Juozapui, siekiant ieškoti jo užtarimo ir dvasinės paramos.