Dievo Motina Marija,
tu tiek amžių sergsti mus,
tu švieti iš Kalvarijos (Aušros Vartų),
guodi vargstančius visus.
Mes suklaupę tave prašom:
būk širdy, maldoj, darbuos;
vis globoki mūsų kraštą,
laimink šalį Lietuvos.
Mūsų sielas tu išgydyk,
Nekaltoji Lelija;
mūsų šeimos tegul žydi,
teatgimsta tavyje. – Mes suklaupę…
Dievo Motina Marija,
su mumis būk amžinai,
saule šviesk iš Kalvarijos (Aušros Vartų) –
tavo esame vaikai. – Mes suklaupę…
Ši giesmė yra malda, kreipiantis į Dievo Motiną Mariją, išreiškiantą pagarbą ir prašymą dėl pagalbos ir globos. Pirmasis posmas pabrėžia Marijos ilgalaikę apsaugą ir guodžiančią galią, ypatingai pabrėžiant jos ryšį su Kalvarija arba Aušros Vartais, kurie yra svarbūs krikščioniškosios tradicijos simboliai. Prašoma Marijos malonės ir globos mūsų kraštui ir Lietuvai.
Antrasis posmas kreipiasi į Mariją su prašymu išgydyti sielas ir palaiminti šeimas, kad jos žydėtų ir gyventų jos palaiminime.
Trečiasis posmas išreiškia norą, kad Marija būtų su mumis amžinai, šviesdama ir vadovaudama mūsų gyvenimo keliuose, kaip saulė iš Kalvarijos arba Aušros Vartų. Ši giesmė parodo gilų pasitikėjimą ir meilę Marijai kaip Dievo Motinai ir mūsų globėjai.