Mariją mylėti vien trokšta širdis,
skausmuose ir laimėj tarnauti jai vis.
Širdis mano dega dangaus ugnimi,
vien meilėj Marijos ji ilsis rami.
O Motina meilės, Marija graži,
širdin mano Dievo mane Tu neši,
per ašarų klonį, erškėčių keliais,
apsupusi meilės skaisčiais spinduliais.
Kas sopulių taurė, kas skausmo ietis?
Kas myli Mariją, saldi tam mirtis:
širdžių milijoną norėčiau turėt,
kad Motiną Jėzaus galėčiau mylėt.
O Motina meilės, malonių versmė,
per amžius teskamba tau meilės giesmė;
imk meilę Trejybės ir viso dangaus,
ją amžiais aukot tau širdis nepaliaus.
Ši giesmė išreiškia gilią meilę ir atsidavimą Marijai, kaip dangiškajai Motinai. Pirmoje dalyje pabrėžiama, kad širdis trokšta mylėti Mariją ir tarnauti jai tiek laimėj, tiek skausmuose, rasti ramybę ir dangaus ugnį jos meilėje. Antroje dalyje aprašoma Marijos gražumas ir apsauga, kurią ji suteikia per gyvenimo sunkumus ir skausmus. Trečioje dalyje išreiškiama, kad, nors skausmai ir vargai gali būti dideli, meilė Marijai yra saldi ir vertinga, troškimą turėti milijoną širdžių, kad galėtų jas visiems aukoti Marijai. Pabaigoje prašoma, kad Marija būtų garbinama per amžius, o širdis amžinai teiktų meilę ir atsidavimą. Giesmė yra pilna pagarbos ir meilės, skirta Marijos kaip Dievo Motinos garbei.