Marija, Motina brangi
palaiminta dangaus!
Kas mels tave su viltimi,
gailestingumo gaus.
Maloninga ir skaisti, grožio nuostabaus,
pas save visus kvieti, Motina dangaus!
O Motina, užtarki mus!
Neleiski niekados,
kad nepaguostas būt žmogus,
kurio klausei maldos. – Maloninga ir skaisti…
Kaip gailestinga ir gera,
o Motin, melsk už mus,
kol vaiko širdimi tave
pamils kiekviens žmogus. – Maloninga ir skaisti…
Ir žemė žino, ir dangus,
kokia galinga tu, –
išklauso dieviškas Sūnus
maldavimus šventus. – Maloninga ir skaisti…
Išmelsk, Marija, prašom mes,
nors esam neverti,
kad Dievo meilė vis labiau
liepsnotų mūs širdy. – Maloninga ir skaisti…
Ši giesmė išreiškia gilią pagarbą ir meilę Marijai, kaip dangiškajai Motinai. Pirmoje dalyje dėkojama Marijai už jos palaiminimus ir gailestingumą tiems, kurie kreipiasi į ją su viltimi. Antroje dalyje prašoma Marijos užtarimo, kad niekas nebūtų paliktas be paguodos, kai kreipiasi maldą. Trečioje dalyje Marija prašoma melsti už žmones, kad jie galėtų patirti tikrąją meilę ir atsidavimą. Ketvirtoje dalyje pripažįstama Marijos galia ir jos maldos išklausomos dangiškajam Sūnui. Giesmės pabaigoje išreiškiamas prašymas, kad Marija išmaldintų Dievo meilę, kuri įkaitintų ir stiprintų širdis. Ši giesmė dažnai giedama maldose ir šventiniuose renginiuose, skirtuose Marijos garbei, siekiant išreikšti pasitikėjimą ir prašymą dėl dangiškosios pagalbos.