Galingiausioji Mergele, mylinti krikščionių liaudies globėja, kaip mes turime Tau dėkoti už tą paramą, kurią suteikei mūsų tėvams, kurie, gręsiant turkų bedievių puolimui, šaukėsi Tavo motiniškos pagalbos, pamaldžiai kalbėdami rožančių! Iš dangaus Tu pamatei juos žūstant, bet išgirdai jų balsus, meldžiančius Tavo pasigailėjimo. Jų nuolankios maldos, prie kurių jungėsi didysis popiežius, šventasis Pijus V, buvo Tau priimtinos, todėl greitai atskubėjai į pagalbą. Suteik, didžioji Motina, kad ir mūsų dienomis šventosios Kristaus sužadėtinės nesibaigiančios dejonės pasiektų Tavo sostą ir paskatintų Tavo gailestį. Vėl pajusk užuojautą jai, vėl pakilk ir išvaduok ją nuo daugybės priešų, kurie ją spaudžia iš visų pusių.
Šiandien iš visų keturių pasaulio pusių kyla mylinčios maldos link Tavo sosto, kad pasigailėtum mūsų šiais neramiais laikais, kaip ir praeityje. Deja, mūsų nuodėmės trukdo ar bent stabdo tų maldų poveikį. Todėl, brangioji Motina, gauk mums tikrą gailestį dėl mūsų nuodėmių ir tvirtą pasiryžimą geriau mirti, nei grįžti prie ankstesnių niekšybių. Mes esam susirūpinę, kad dėl mūsų kaltės Tavo pagalba, kurios mums be galo reikia, gali būti atsakyta ar ateiti per vėlai.
Todėl pakilk, Marija, pasilenk ir išgirsk viso katalikiško pasaulio maldas, sutriuškink puikybę tų niekšų, kurie begėdiškai piktžodžiauja prieš visagalį Dievą ir nori sugriauti jo Bažnyčią. Bet, kaip sako neklystami Kristaus žodžiai, pragaro vartai jos niekuomet nenugalės. Todėl dar kartą parodyk, kad kai Tu pakyli ginti Bažnyčios, pergalė yra neišvengiama. Amen.