Likimo deivė Laima

Laima (arba Laimė) – tai lietuvių ir latvių mitologijoje esanti moteriška dievybė, atsakinga už likimą, gyvenimo eigą bei sėkmę. Ji yra viena svarbiausių deivių senovės baltų kultūroje, nes buvo laikoma tiesiogine gyvenimo ir likimo valdove, kuri galėjo nulemti žmogaus gyvenimo kelią, sėkmę ir nesėkmę. Laima dažniausiai aprašoma kaip likimo lėmėja, nuo kurios sprendimų priklauso žmogaus laimė, gyvenimo trukmė ir klestėjimas.

Sakmėse ir etnografiniuose šaltiniuose Laima vaizduojama įvairiai – kartais kaip viena deivė, kartais kaip dvi arba trys deivės. Šios versijos skiriasi, tačiau jų esmė išlieka ta pati: Laima valdo žmogaus gyvenimo eigą nuo gimimo iki mirties. Lietuvių ir latvių folkloro pasakojimuose ji dažnai pasirodo per svarbius gyvenimo įvykius, pavyzdžiui, gimimą ar mirtį, ir ten nulemia likimą. Jos gali būti šaukiamasi, kad žmogui būtų suteikta sėkmė ar apsauga gyvenimo kelyje.

Laimos funkcijos ir įvaizdžiai panašūs į kitų pasaulio mitologijų likimo deives. Ji prilygsta romėnų Parca, kuri nulemia gyvenimo gijas, romėnų Fortūnai, atsakingai už sėkmę, graikų Moirų trejetui, kurios kontroliuoja likimo siūlus, bei germanų Nornen, kurios, kaip ir Laima, valdo gyvenimo likimus.

Laimos sprendimai, priimami žmogaus gyvenimo pradžioje, laikomi neišvengiami – tai rodo jos dievišką galią. Ji dažnai aprašoma kaip deivė, kuri lydi žmogų per visą jo gyvenimą, stebėdama, kaip vystosi jo likimas pagal jos numatytą planą. Nors jos sprendimai dažnai suvokiami kaip neišvengiami, žmogaus gyvenimo sėkmė ar nesėkmė taip pat gali priklausyti nuo jo santykių su Laima – malda, apeigos ir pagarba galėjo padėti užsitikrinti jos globą ir malonę.

Lietuvių ir latvių mitologijoje Laima buvo laikoma svarbia ir gerbiama deivė, kuri ne tik lėmė likimus, bet ir apsaugodavo nuo nelaimių, jei buvo tinkamai gerbiama. Tokios dievybės kaip Laima atspindi senovės žmonių tikėjimą, kad žmogaus gyvenimą valdo aukštesnės jėgos, kurios gali tiesiogiai paveikti jo sėkmę, sveikatą ir ilgalaikę gerovę.

Laima yra likimo ir sėkmės deivė lietuvių ir latvių mitologijoje, turinti ypatingą galią žmogaus gyvenimui. Jos funkcijos ir įvaizdžiai glaudžiai siejasi su kitų pasaulio mitologijų likimo deivėmis, o senovės žmonių pasaulėžiūroje ji buvo itin svarbi, nes nuo jos sprendimų priklausė gyvenimo kokybė ir sėkmė.