Laetamur magnopere (lot. „Labai džiaugiamės“) – tai šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkasis laiškas, paskelbtas 1997 m. rugpjūčio 15 d., kuriuo oficialiai patvirtintas ir paskelbtas Katalikų Bažnyčios katekizmo lotyniškasis pavyzdinis leidimas.
„Laetamur magnopere“ yra dokumentas, kuriuo Bažnyčia paskelbia galutinį ir autoritetingą Katalikų Bažnyčios katekizmo tekstą lotynų kalba. Šis leidimas laikomas norminiu, t. y. visų kitų vertimų pagrindu ir etalonu. Tai reiškia, kad visos kitos kalbinės katekizmo versijos turi būti suderintos su šiuo lotyniškuoju tekstu.
1992 m. buvo paskelbtas pirmasis Katalikų Bažnyčios katekizmo leidimas prancūzų kalba, lydimas apaštališkosios konstitucijos „Fidei depositum“. Tačiau Bažnyčiai reikėjo oficialaus lotyniškojo teksto, kuris būtų visų kitų vertimų pagrindas. „Laetamur magnopere“ patvirtina šį lotyniškąjį leidimą, užbaigia katekizmo rengimo procesą ir užtikrina vieningą tikėjimo mokymo perteikimą visame pasaulyje.
Katekizmo lotyniškąjį pavyzdinį leidimą parengė 1993 m. įsteigta tarpdikasterinė Apaštalų Sosto komisija, kuriai vadovavo kardinolas Josephas Ratzingeris (vėliau tapęs popiežiumi Benediktu XVI). Komisija atsižvelgė į daugybę pasiūlymų ir pastabų, gautų iš viso pasaulio, siekdama tiksliai ir aiškiai perteikti katalikų tikėjimo mokymą.
Kokia jo reikšmė?
„Laetamur magnopere“ paskelbimas turėjo kelias svarbias pasekmes:
- Oficialus patvirtinimas: Lotyniškasis leidimas tapo oficialiu ir autoritetingu Katalikų Bažnyčios katekizmo tekstu.
- Vieningas mokymas: Visos kitos kalbinės katekizmo versijos turi būti suderintos su šiuo lotyniškuoju tekstu, užtikrinant vieningą tikėjimo mokymo perteikimą.
- Katechezės stiprinimas: Katekizmas tapo patikimu šaltiniu tikėjimo mokymui ir katechezei, padedančiu gilinti tikėjimą ir ugdyti bendrystę Bažnyčioje.
„Laetamur magnopere“ yra svarbus dokumentas, užbaigiantis Katalikų Bažnyčios katekizmo rengimo procesą ir užtikrinantis vieningą tikėjimo mokymo perteikimą visame pasaulyje. Jis pabrėžia Bažnyčios įsipareigojimą perduoti tikėjimo paveldą aiškiai, tiksliai ir visiems prieinamai.
Citatos iš šv. popiežiaus Jono Pauliaus II apaštališkojo laiško
1. „Labai džiaugiuosi publikuojamu Katalikų Bažnyčios katekizmo lotyniškuoju pavyzdiniu leidimu, kuris […] tampa minėto katekizmo galutinio tekstu.“
Tai pagrindinis Laetamur magnopere tikslas – oficialiai paskelbti galutinę lotynišką Katalikų Bažnyčios katekizmo redakciją. Šis leidimas tampa visų vertimų norminiu pagrindu, patvirtinančiu, kad katekizmas – ne laikinas projektas, bet patikima tikėjimo išraiška visai Katalikų Bažnyčiai.
2. „Katekizmas buvo priimtas daugiausia teigiamai ir labai paplito […] padarant jį prieinamą įvairiakalbėms bendruomenėms.“
Jonas Paulius II pabrėžia, kad katekizmas pasiekė pasaulinį atgarsį, o vertimai į skirtingas kalbas rodo jo aktualumą ir poreikį. Tai – tikėjimo vienybės ženklas, kad žmonės visose kultūrose trokšta suprasti, kuo tiki ir ką išpažįsta.
3. „Bažnyčia dabar turi naują ir labai autoritetingą savo vienatinio ir amžino apaštališkojo tikėjimo išdėstymą, kuris bus ‘galiojantis bei teisėtas įrankis Bažnyčios bendrystei ugdyti’.“
Čia aiškiai įvardijamas katekizmo teologinis svoris – jis nėra tik informacinė priemonė, bet autoritetingas dokumentas, skirtas stiprinti tikėjimo vienybę ir Bažnyčios bendrystę, ypač skirtingose kultūrose ar regionuose.
4. „Šis tekstas kiekvienam katechetui labai padės perteikti vieną, amžiną tikėjimo paveldą vietinėje Bažnyčioje.“
Ši citata pabrėžia praktinį katekizmo vaidmenį – jis nėra vien aukštas teologinis veikalas, bet konkretus įrankis tikėjimo perdavimui, skirtas padėti kunigams, tikybos mokytojams, tėvams ir visiems, kurie nori suprasti bei skelbti Evangeliją šiuolaikiškai, bet ištikimai.
5. „Katekizmas tetampa žinomas visiems ir tebūna visų priimtas, kad būtų sustiprinta ir ligi pasaulio pakraščių išsiplėstų tikėjimo vienybė.“
Ši baigiamoji mintis išreiškia misijinį katekizmo pašaukimą – kad jis taptų bendru tikėjimo pamatu visame pasaulyje, skelbiant Evangeliją visoms tautoms. Tai kvietimas vyskupams ir tikintiesiems aktyviai naudoti katekizmą kaip vienybės ir tiesos priemonę.