Kur tavo turtai, kūdikėli,
kur tavo sostas ir garbė?
Tvartelis, šienas, prakartėlis,
nuo žemės šalčio tu drebi.
Dangaus karalius pasirinko
neturto dalią ir vargus,
kad žemės likimu vargingu
jau nesiskųstų ir žmogus.
Ši giesmė išreiškia nuolankų klausimą kūdikėliui Jėzui, kodėl jis, būdamas Dangaus Karalius, pasirinko gimti neturte. Ji pabrėžia, kad Jėzus sąmoningai atsisakė žemiškų turtų ir garbės, pasirinkdamas skurdą. Tai, kad jis gimė tvartelyje, moko žmones nebijoti vargų ir sunkumų. Giesmė taip pat skatina suprasti, kad dvasinės vertybės svarbesnės už materialines. Šią giesmę giedoti tinka per Kalėdas, ypač per šventes, akcentuojančias Jėzaus nuolankumą.