Kunigų palaiminimo tekstas, kuris dažnai vartojamas krikščionybėje, kilęs iš Senojo Testamento, iš Kunigų knygos (Skaičių knyga 6:24-26). Tai yra viena žinomiausių palaiminimo formulių, kurią Dievas nurodė Mozės broliui Aaronui ir jo palikuonims kunigams, kad jie laimintų Izraelio tautą.
Palaiminimo tekstas skamba taip:
„Telaimina tave Viešpats ir tesaugo! Tenušviečia Viešpats savo veidą tau ir tebūna tau maloningas! Tepažvelgia Viešpats į tave maloniai ir tesuteikia tau ramybę!“ (Skaičių 6:24-26)
Šis palaiminimas naudojamas bažnyčioje liturginių apeigų metu, pabaigoje arba svarbių švenčių akimirkose, kaip būdas maloniai palydėti tikinčiuosius su Dievo malone, apsauga ir ramybe.
Kunigų palaiminimas yra malda, kurioje prašoma Dievo apsaugos, malonės ir ramybės. Jį dažnai sako kunigai ir vyskupai bažnytinėse apeigose, sakramentų teikimo metu arba ypatingų šventinių progų pabaigoje.