Mylimiausiasis Jėzau, šiandien, metinėse tos dienos, kai nepaisant mano menkystės, paskatintas savo gerumo, teikeisi pakelti mane į kunigišką garbę, padaryti mane savo tarnu, Tavo kilnios išminties ir malonės paslapčių skelbėju bei dalintoju, mano siela prisipildė malonumo, meilės Tau ir dėkingų prisiminimų dėl tos ypatingos dovanos. Taip pat ji ištikta liūdesio ir skausmo, nes dažnai blogu nusiteikimu ir netinkamu būdu atsiliepiau į šią dovaną. Mano protui, žvelgiančiam į praėjusias dienas, pasirodo ryški šviesa, bet aptemdyta tamsybių – juk Tu, o Jėzau, dėl savo gailestingumo švieti man tiek Tavo šviesoje, tiek mano tamsybėse, todėl iš mano krūtinės veržiasi džiugus garbės himnas.
O Viešpatie, aš nuolankiai pripažįstu ir apverkiu mano nevertumą bei nusižeminęs meldžiu nuolatinės Tavo begalinio gerumo pagalbos – jos padedamas noriu sutaikyti savo gyvenimą su man pavestomis kilniomis pareigomis, jos apšviestas galėsiu kasdien vis gausiau teikti žmonėms Tavojo Atpirkimo vaisius, jos sustiprintas pajėgsiu vertai nueiti tuo mirtingumo keliu, kol išauš paskutinioji diena, kai baigęs žemišką kelionę galėsiu paguldyti savo nuvargusią galvą į Tavo glėbį ir amžinai mėgautis Tavo šviesa bei ramybe.
Švenčiausioji Mergele, Tu Kalvarijoje šalia kryžiaus kartu su mylimuoju mokiniu Jonu priėmei visus kunigus į savo motinišką globą – melski už mane!