Kryžius krikščioniškoje tradicijoje yra itin svarbus simbolis, glaudžiai susijęs su Kristaus auka bei prisikėlimu. Jis reiškia ne tik Jėzaus pergalę prieš mirtį, bet ir dvasinę žmogaus pergalę prieš blogį. Dėl to krikščionys nuo seno tiki, kad kryžius skleidžia ypatingą, mistinę galią, saugo nuo piktosios dvasios įtakos ir suteikia žmogui dvasinę stiprybę.
Kryžiaus galia krikščioniškoje tradicijoje
- Pergalės ženklas:
Pagrindinis kryžiaus (kartu su Kristaus prisikėlimo) akcentas – pergalė prieš nuodėmę, mirtį ir blogio jėgas. Teologijoje aiškinama, kad Jėzus, paaukojęs save ant kryžiaus, atpirko žmoniją, todėl pats kryžius tapo išganymo ir išlaisvinimo ženklu. - Eksorcizmo ir apsaugos simbolis:
Katalikų ir Stačiatikių Bažnyčiose paplitusi praktika eksorcizmuose pasitelkti kryžių, tikint, kad jis padeda atbaidyti piktąsias dvasias. Tikėjimas siekia gilias šaknis senovės krikščionybėje, kai kryžius buvo suvokiamas kaip regimas Kristaus buvimo ženklas.- Velnias ir kryžius: Liaudiškojoje religijoje dažnai sakoma, kad „velnias bijo kryžiaus“, nes jis simbolizuoja Kristaus pergalę, šventumą ir šviesą, o velnias negali pakęsti dieviškojo šventumo. Krikščionys tiki, jog piktosios dvasios traukiasi ar silpsta matydamos nuoširdų tikėjimą ir kryžiaus ženklą.
- Praktika žegnotis (daryti kryžiaus ženklą ranka) ar paženklinti kryžiumi namų duris buvo ir tebėra naudojama kaip dvasinė apsauga.
- Kryžius kaip maldingumo ir tikėjimo palaikymas:
Daugelis krikščionių nešioja kryželį ant kaklo – tai išorinis tikėjimo ženklas, tačiau kartu jis ir primena vidinę ryšio su Dievu svarbą. Tradicija teigia, kad kryželis:- Suteikia dvasinę paramą: kai žmogui sunku ar ištinka abejonė, pažiūrėjęs į kryželį jis prisimena, jog Dievo malonė visuomet gali jam padėti.
- Stiprina maldą: kryželis laikomas stipria susikaupimo priemone, padedančia kreiptis į Dievą su pasitikėjimu.
- Primena krikšto įžadus: krikščionybės kontekste kryžius susijęs ir su krikšto sakramentu – jis pabrėžia, kad esame pakrikštyti Kristaus mirtyje ir prisikėlime.
- Dvasinė transformacija ir drąsa:
Krikščionybėje mokoma, kad kryžiaus esmė – ne vien fizinio objekto galia, bet vidinis atsivėrimas Dievo veikimui:- Sąmoningas tikėjimas: jeigu žmogus kryžių laiko vien amuletu, be gilaus ryšio su malda ir tikėjimu, jo poveikis gali būti daugiau psichologinis nei dvasinis. Tačiau jei kryžius gerbiamas kaip Kristaus aukos ženklas, su nuoširdžiu tikėjimu, tuomet jis tampa lyg „langas“ į Dievo pagalbą.
- Drąsa tarnauti gėriui: kryžius įkvepia prisiminti, jog blogis nėra paskutinė tikrovė – svarbi viltis, kad kiekvienas kančios momentas gali atsiverti prisikėlimui, t. y. išgelbėjimui, malonei ir gėrio pergalei.
- Kryžiaus stebuklai ir legendos:
Per amžius krikščionių pasaulyje pasakojamos įvairios istorijos, liudijančios, jog kryžiaus ženklas apsaugojo žmones nuo nelaimių, gydė nuo ligų ar išlaisvino iš apsėdimo. Šiose istorijose akcentuojama Dievo veikimo galia, o pats kryžius pateikiamas kaip regimas tos galios simbolis.
Kaip kryžius padeda žmogui kasdienybėje
- Skatina atminimą: vos akimis užkliudęs kryželį, žmogus prisimena savo vertybes, moralinius principus, sąžiningumą. Tai suteikia aiškesnį orientyrą priimant kasdienius sprendimus.
- Tarnauja kaip „ginklas“ prieš nevilti: daugelis tikinčiųjų, išgyvendami sunkų metą, tarsi „apkabina“ kryželį, pasimeldžia prašydami pagalbos, todėl įgauna ramybės ir vilties.
- Vienija bendruomenę: kryžius atpažįstamas kaip bendras krikščionių ženklas; jį nešiojantis žmogus dažnai pasijunta galintis lengviau susipažinti ir bendrauti su kitais tikinčiaisiais.
- Priminimas mylėti: krikščioniškas mokymas sako, kad Jėzaus auka ant kryžiaus buvo meilės ir atleidimo ženklas, todėl kasdien matomas kryžius kviečia žmogų mylėti artimą, atleisti ir išlikti nuoširdžiam.
Kryžiaus „baimė“, priskiriama velniui ar piktosioms dvasioms, remiasi krikščioniškoje tradicijoje glūdinčia gilia prasme: kryžius – tai Kristaus pergalės prieš mirtį, nuodėmę ir blogį ženklas. Jį gerbia ir naudoja išpažįstantys tikėjimą, siekiantys gyventi pagal krikščioniškas vertybes bei trokštantys dvasinės apsaugos bei ramybės. Tuo tarpu pats fizinis objektas, be nuoširdaus tikėjimo ir maldos, laikomas tik simboliu, tačiau tikinčiam žmogui jis įgauna stebuklingą prasmę – primena Dievo meilę, veda į pasitikėjimą, įkvepia drąsai, padeda įveikti sunkumus ir verčia mus elgtis pagal krikščionišką gailestingumo dvasią.