Kristaus Žengimas į dangų, dažniausiai vadinamas Šeštinėmis, yra krikščionių šventė, švenčiama keturiasdešimtą dieną po Velykų, ketvirtadienį, ir žyminti Jėzaus prisikėlimo laikotarpio pabaigą. Ši diena pažymi įvykį, kai Jėzus, po savo prisikėlimo pasirodęs savo mokiniams, buvo pakeltas į dangų ir sugrįžo pas Dievą Tėvą. Šeštinės yra viena iš svarbiausių krikščionių švenčių, nes ji simbolizuoja Jėzaus žemiškosios misijos pabaigą ir jo dangiškąjį išaukštinimą.
Kristaus Žengimas į dangų yra aprašytas Naujajame Testamente, Apaštalų darbų knygoje, kur Jėzus paskutinį kartą pasirodo savo mokiniams, jiems duoda paskutinius nurodymus ir pažada Šventosios Dvasios atsiuntimą. Po to jis buvo pakeltas į dangų jų akyse, o debesys jį paslėpė. Šis įvykis turi svarbią teologinę reikšmę, nes jis rodo Jėzaus sugrįžimą į dangiškąją šlovę ir Dievo Tėvo dešinėje vietą, iš kur jis valdys pasaulį ir žmoniją.
Šeštinių šventė taip pat primena mokiniams jų misiją – skelbti Evangeliją visam pasauliui. Kristus, prieš žengdamas į dangų, suteikė savo mokiniams misiją: „Eikite į visą pasaulį ir skelbkite Evangeliją kiekvienam sutvėrimui“ (Morkaus evangelija 16:15). Tai tapo pagrindiniu Bažnyčios pašaukimu – skleisti Gerąją Naujieną ir liudyti Kristaus mokymus.
Šeštinės simbolizuoja Jėzaus perėjimą iš šio pasaulio į amžinybę ir jo išaukštinimą danguje, tačiau kartu jos pažymi ir tikinčiųjų laukimą Šventosios Dvasios, kuri bus atsiųsta Sekminių dieną, praėjus dešimčiai dienų po Šeštinių. Šventosios Dvasios atsiuntimas Bažnyčiai reiškia, kad mokiniai nėra palikti vieni – jie yra apdovanoti Dievo jėga tęsti Jėzaus misiją žemėje.
Šis Kristaus išaukštinimo įvykis sustiprina tikinčiųjų viltį dėl jų pačių ateities. Kaip Kristus prisikėlė ir buvo paimtas į dangų, taip ir krikščionys tikisi amžinojo gyvenimo po mirties ir dalyvavimo Dievo šlovėje. Tai taip pat įkvepia tikinčiuosius būti pasiruošusiems Kristaus sugrįžimui, nes žengimas į dangų pažymi ne tik jo išėjimą iš žemės, bet ir pažadą, kad jis sugrįš kaip Pasaulio Teisėjas.
Šventės metu bažnyčiose skaitomos Evangelijos ir Apaštalų darbų ištraukos, pasakojančios apie šį įvykį:
Apaštalų darbai 1:9-11
„Tai pasakęs, jiems bežiūrint, Jis pakilo aukštyn, ir debesis Jį paslėpė nuo jų akių. Jiems įtemptai žiūrint į dangų, kai Jis kilo aukštyn, štai prie jų atsirado du vyrai baltais drabužiais ir tarė: ‘Vyrai galilėjiečiai, ko stovite žiūrėdami į dangų? Tas Jėzus, kuris buvo paimtas nuo jūsų į dangų, sugrįš taip, kaip jį matėte einant į dangų.’“
Luko evangelija 24:50-51
„Jėzus juos nusivedė iki Betanijos, pakėlė rankas ir palaimino. Laimindamas jis atsiskyrė nuo jų ir buvo paimtas į dangų.“
Ištraukos pabrėžia Jėzaus žemiškos misijos užbaigimą ir jo dangiškąjį išaukštinimą, tačiau kartu jos primena, kad mokiniai (ir visi tikintieji) nėra palikti be pagalbos. Kristaus pažadas atsiųsti Šventąją Dvasią ir jo sugrįžimas pabaigoje yra pagrindiniai šios šventės teologiniai akcentai.
Šeštinių šventės metu daugelis krikščionių apmąsto, kaip jie gali vykdyti Kristaus mokymus savo kasdieniniame gyvenime ir pasiruošti jo galutiniam sugrįžimui. Tai taip pat yra laikas prisiminti, kad nors Kristus nebėra fiziškai su mumis, jis veikia per Bažnyčią ir Šventąją Dvasią, kuri veda tikinčiuosius ir suteikia jiems jėgų tęsti Dievo misiją pasaulyje.
Šeštinės yra šviesi ir viltinga šventė, primenanti tikintiesiems apie Kristaus pergalę, jo sugrįžimą į dangiškąją šlovę ir amžinojo gyvenimo pažadą visiems, kurie tiki ir seka jo mokymu.