Kristaus prisikėlimas, švenčiamas Velykų dieną, yra pati svarbiausia šventė krikščionių liturginiame kalendoriuje. Tai šventė, simbolizuojanti Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš mirusiųjų po jo nukryžiavimo ir mirties, taip atnešant išgelbėjimą bei amžinąjį gyvenimą visiems tikintiesiems. Velykos yra pagrindinis krikščionybės tikėjimo akmuo, nes Jėzaus prisikėlimas yra laikomas Dievo pažado įvykdymu ir žmonijos atpirkimu iš nuodėmės ir mirties.
Velykų šventė prasideda Didžiuoju šeštadieniu ir Velyknakčio vigilija, kurioje tikintieji laukia Kristaus prisikėlimo. Šis laikas yra kupinas džiaugsmo, šviesos ir gyvenimo pergalės prieš tamsą. Po Gavėnios ir Didžiosios savaitės, kurioje krikščionys apmąsto Jėzaus kančią ir mirtį, Velykos atneša džiaugsmingą šviesos pergalę prieš tamsą – Kristaus prisikėlimas reiškia mirties ir nuodėmės pergalę bei naują gyvenimą Kristuje.
Evangelijose pasakojama, kad po Jėzaus nukryžiavimo ir mirties, jo kūnas buvo padėtas į kapą, o trečią dieną moterys, atėjusios patepti jo kūno, rado kapą tuščią. Angelas joms pranešė, kad Jėzus prisikėlė, kaip buvo pažadėjęs. Šis įvykis yra pagrindinis Velykų pasakojimo momentas, simbolizuojantis, kad Jėzus nugalėjo mirtį ir atvėrė kelią į amžinąjį gyvenimą visiems, kurie tiki.
Jėzaus prisikėlimas nėra vien tik simbolinis, bet ir realus krikščionybės tikėjimo įvykis, kuriuo remiasi visa krikščionių teologija. Apaštalas Paulius savo laiškuose daug kartų pabrėžė, kad be Kristaus prisikėlimo tikėjimas būtų beprasmis, nes prisikėlimas yra gyvas įrodymas, kad Jėzus yra Dievo Sūnus ir per jį įvyksta žmonijos atpirkimas.
Velykos yra ne tik dvasinė šventė, bet ir simbolizuoja atgimimą, gyvenimo pergalę prieš mirtį, gamtos atsinaujinimą. Velykų simbolika – tai ne tik dvasinė prisikėlimo galia, bet ir naujos pradžios viltis tiek asmeniniame, tiek bendruomeniniame gyvenime. Krikščionys šią dieną švenčia džiaugsmingai, dalyvaudami pamaldose, giedodami giesmes, prisimindami Kristaus pergalę ir Dievo malonę.
Lietuvoje Velykos taip pat turi stiprias liaudiškas tradicijas, kurios susipynė su krikščioniška švente. Velykiniai margučiai, simbolizuojantys gyvenimo atgimimą ir vaisingumą, tapo neatsiejama šventės dalimi. Margučiai simbolizuoja ne tik gamtos atgimimą, bet ir Kristaus prisikėlimą iš kapo, kaip kiaušinis simbolizuoja gyvenimą, kylantį iš jo apvalkalo.
Velykų pamaldose dažnai skaitomos Evangelijos ištraukos apie Kristaus prisikėlimą, pabrėžiant šį didingą įvykį:
Mato evangelija 28:5-7
„Angelas moterims tarė: ‘Nebijokite! Aš žinau, kad jūs ieškote nukryžiuotojo Jėzaus. Jo čia nėra, jis prisikėlė, kaip buvo sakęs. Eikite, pažiūrėkite vietą, kur jis buvo paguldytas. Ir skubiai eikite ir praneškite jo mokiniams: jis prisikėlė iš numirusių ir eina pirma jūsų į Galilėją. Tenai jį pamatysite.’“
Apaštalo Pauliaus pirmasis laiškas korintiečiams 15:20-22
„Bet dabar Kristus tikrai prisikėlė iš numirusių, pirmasis iš užmigusiųjų. Kaip per žmogų atėjo mirtis, taip per žmogų ateina ir mirusiųjų prisikėlimas. Kaip Adome visi miršta, taip Kristuje visi bus atgaivinti.“
Ištraukos pabrėžia Velykų esmę – Kristaus pergalę prieš mirtį ir prisikėlimo pažadą visiems tikintiesiems. Velykos krikščionims yra šviesos ir vilties šventė, primenanti, kad net po sunkiausių išbandymų ateina naujas gyvenimas ir Dievo malonė.
Velykų šventės metu tikintieji yra kviečiami ne tik švęsti Kristaus prisikėlimą, bet ir atnaujinti savo tikėjimą, gyventi prisikėlimo dvasia kasdien – tai reiškia džiaugtis gyvenimu, atleisti, padėti kitiems ir būti Dievo meilės liudytojais pasaulyje.