Puoškis iškilmei, šventove,
pasitik Karalių Kristų!
Atiduok Jam vertą šlovę,
kad nauja šviesa nušvistų
ne tik skliautai šie aptemę,
bet visa užtvintų žemė.
Lyg aušra skaisti Mergelė
neša Sūnų tarsi saulę
paaukoti Visagaliui
už neklusnųjį pasaulį.
Viešpatie, priimki auką!
Žmonės, džiūgaukit sulaukę!
Atpirkimo pasiilgus,
laukė žmonija Mesijo,
troško Jo per amžius ilgus,
žaizdos sielose negijo…
Išsipildė jos troškimas —
Atpirkėjas jau užgimęs!
Štai senelis Simeonas
Kūdikėlį atpažįsta,
Dievo garbei už malones
giesme džiugesio pragysta,
ašarą nubraukia graudžią,
prie širdies Vaikelį glaudžia.
„Viešpatie, galiu jau mirti,
nes štai gavo mano akys
praregėti ir patirti,
ką seniai buvai man sakęs:
kad prieš mirtį dar paguosi,
pamatyt Mesiją duosi.”
Atsigręžęs į Mariją,
Simeonas pranašavo:
„Motin, skausmo kalaviją,
perveriantį širdį tavo,
jau regiu, nes pastatytas
daug kam pult ir keltis šitas.
Daugelis, Jo nepažinę,
Jam paruoš kartybių taurę;
tau smigs durklai į krūtinę,
kai regėsi kančią žiaurią.
Tu su Juo kartu kentėsi
ir paklydusių gailėsi.“
Glaudžia veidu ašarotu
Motina nekaltą auką,
lyg apginti ją galvotų
nuo kančių, kurios jos laukia.
Taip pirmasis kalavijas
širdį perveria Marijos.
Vesk pas Kristų mus, Marija,
lai šviesa mus Jo užlieja,
mūsų sielų žaizdos gyja,
mūsų sąžinės skaidrėja.
Leisk Juo sekti, Jį pažinti,
tau širdies nebegraudinti.
Teateina pažadėta
Jo taika, pasaulis naujas!
Veltui tenebus išlieta
tavo ašaros, Jo kraujas.
Lai su Kristum susijungę
sielos atpirktos pradžiunga.
Ši giesmė, skirta Kristaus Paaukojimo šventei, išreiškia džiaugsmą ir šventiškumą dėl Kristaus atėjimo ir jo aukos. Pirmame strobe giesmė kviečia šventovę pasipuošti ir pasitikti Kristų, kuris atneša šviesą visai žemei. Antrasis strobė aprašo Mergelės Marijos aukoje paaukotą Sūnų, džiaugsmą ir dėkingumą, kurį šventieji žmonės turėtų jausti. Trečiasis strobė pripažįsta ilgesį ir troškimą, kurį žmonija jautė laukdama Mesijo, kuris dabar pagaliau atėjo. Vėliau Simeonas, laikydamas Kūdikėlį Jėzų, išreiškia savo džiaugsmą ir pranašystę apie Marijos būsimus kančias, kurias ji turės išgyventi dėl savo Sūnaus kančių. Giesmė baigiasi malda, prašant Marijos užtarimo, kad ji vektų tikinčiuosius pas Kristų ir šviesa apšviestų jų sielas, taip pat išreiškia viltį dėl pažadėtos taikos ir atpirkimo.