Kristaus Apsireiškimas, dar vadinamas Epifanija arba Theofania, yra viena svarbiausių krikščionių švenčių, švenčiama sausio 19 dieną pagal Julijaus kalendorių (arba sausio 6 dieną pagal Grigaliaus kalendorių). Šventė ypač svarbi Rytų Ortodoksų Bažnyčioje, kur ji žinoma kaip Jėzaus krikšto diena, kai Jėzus buvo pakrikštytas Jordano upėje šventojo Jono Krikštytojo. Šis įvykis simbolizuoja Kristaus viešojo gyvenimo pradžią ir Dievo apsireiškimą kaip Trejybės: Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios.
Theofania iš graikų kalbos reiškia „Dievo pasirodymą“ arba „Dievo apsireiškimą“, o ši šventė pažymi momentą, kai Jėzus viešai apsireiškė kaip Dievo Sūnus, kai balsas iš dangaus patvirtino Jo dieviškumą. Pasakojimas apie Jėzaus krikštą yra pateiktas Evangelijose: „Kai Jėzus buvo pakrikštytas, dangus atsivėrė, ir Jis pamatė Dievo Dvasią nusileidžiančią kaip balandį ir nusileidžiančią ant Jo. Ir štai balsas iš dangaus tarė: ‘Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi.’“ (Mato 3:16-17). Šis įvykis laikomas svarbiu teofanijos momentu, kai buvo apreikštas Jėzaus dieviškumas.
Jėzaus krikštas Jordane yra simboliškai reikšmingas dėl daugelio priežasčių. Visų pirma, tai yra Jo kaip Dievo Sūnaus pripažinimas ir patvirtinimas, taip pat šventosios Trejybės pasireiškimas: Dievas Tėvas, kuris kalbėjo iš dangaus, Dievas Sūnus, kuris buvo krikštijamas, ir Šventoji Dvasia, nusileidusi kaip balandis. Šis įvykis žymi naują etapą Jėzaus misijoje, kai jis pradėjo savo viešąjį tarnavimą ir mokymus.
Vandens pašventinimas yra pagrindinis Epifanijos šventės ritualas ortodoksų tradicijoje. Šventėje vanduo laikomas šventu, nes per Jėzaus krikštą Jordane vanduo buvo pašventintas ir tapo Dievo malonės nešėju. Vandens pašventinimo ceremonija vyksta tiek bažnyčiose, tiek prie natūralių vandens telkinių, kaip upės, ežerai ar jūra. Ortodoksų kunigai pašventina vandenį, kuris vėliau naudojamas palaiminimams, o tikintieji gali jį parsinešti į namus kaip apsaugos ir dvasinės atgaivos simbolį. Vandens pašventinimo metu tikima, kad Dievo malonė pereina į vandenį, suteikdama jėgos ir išgydymo.
Vienas iš pagrindinių šventės simbolių yra kryžiaus metimas į vandenį, kuris simbolizuoja Kristaus nusileidimą į Jordano upę. Šventės dalyviai dažnai dalyvauja tradiciniame kryžiaus ieškojimo rituale, kai kunigas meta kryžių į šaltą vandenį, o drąsiausi tikintieji nardo, kad jį ištrauktų. Šis aktas simbolizuoja Kristaus nugalėjimą prieš nuodėmę ir mirtį bei Jo pasaulio apsivalymą. Kryžiaus paieška yra garbingas veiksmas, laikomas ypatingu palaiminimu ir dvasiniu atgimimu tiems, kurie dalyvauja.
Theofania šventės metu taip pat vyksta specialios pamaldos, skirtos Kristaus apsireiškimui ir krikštui. Bažnyčiose skaitomi Evangelijų ištraukos apie Jėzaus krikštą ir jo dieviškąją misiją, tikintieji meldžiasi už dvasinį atgimimą ir Dievo malonės suteikimą. Šventės metu dažnai vyksta procesijos su šventaisiais paveikslais, giesmės, šlovinančios Dievo apsireiškimą, bei dalijami šventinti kryželiai ar kiti religiniai simboliai.
Kristaus Apsireiškimas taip pat yra laikas, kai tikintieji atnaujina savo krikšto pažadus ir apmąsto savo ryšį su Dievu. Šventė pabrėžia krikšto reikšmę krikščionių gyvenime kaip dvasinio atgimimo ir apsivalymo sakramentą, kuris simbolizuoja nuodėmių atleidimą ir naujo gyvenimo su Kristumi pradžią.
Theofania turi gilų dvasinį turinį – tai Dievo malonės ir šviesos pergalė prieš nuodėmę ir tamsą. Jėzaus krikštas atskleidžia Dievo meilę ir rūpestį žmonijai, o pats krikštas tampa simboliu apsivalymo ir dvasinio atgimimo visiems tikintiesiems.