Kristaus antrojo atėjimo data

Kristaus antrojo atėjimo datą, remdamasis Danieliaus knygoje aprašytomis pranašystėmis, pirmą kartą apskaičiavo Viljamas Miuleris, protestantų pamokslininkas XIX a. pradžioje. Miuleris, studijuodamas Bibliją, ypač Danieliaus knygą, padarė išvadą, kad Kristus turėtų sugrįžti 1844 m. Jis daugiausiai rėmėsi Danieliaus 8:14 eilute, kurioje rašoma:

“Ir jis atsakė: „Dar du tūkstančiai trys šimtai vakarų ir rytų, tada šventovė bus apvalyta.“ (Dan 8, 14)

Miuleris šią pranašystę aiškino kaip užuominą apie laikotarpį, po kurio įvyks pasaulio pabaiga ir Kristaus antrasis atėjimas. Jis manė, kad 2300 dienų minimos Danieliaus knygoje simbolizuoja 2300 metų, ir pradėjo šį laikotarpį skaičiuoti nuo Jeruzalės šventovės atstatymo įsakymo, kurį, kaip jis manė, duota 457 m. pr. Kr. Taigi, pridėjęs 2300 metų prie 457 m. pr. Kr., jis gavo 1844 m.

Tačiau, kai 1844 m. Kristaus sugrįžimas neįvyko, šis įvykis tapo žinomas kaip Didysis nusivylimas. Nors pati pranašystė buvo grindžiama Danieliaus knygos eilutėmis, daugelis Miulerio pasekėjų pervertino jos tikrąją reikšmę ir įvykių seką. Ši pranašystė išliko svarbi adventistų teologijoje, tačiau vėliau buvo persvarstyta, ir jų aiškinimu 1844 m. įvyko ne fizinis Kristaus atėjimas, o dangiškosios šventovės apvalymas, simbolizuojantis naują etapą dvasinėje istorijoje.

Citata iš Danieliaus knygos:

“Septyniasdešimt septynetų yra skirta tavo tautai ir tavo šventajam miestui, kad būtų sunaikinta maištas, užbaigta nuodėmė, padaryta atpirkimo auka už kaltę, įvesta amžinoji teisybė, užantspauduota pranašystė ir regėjimas ir patepta Šventų švenčiausia.” (Dan 9, 24)

Ši ir kitos Danieliaus knygos eilutės buvo svarbios Miulerio pasekėjams, kurie jas interpretavo kaip užuominą į Kristaus antrąjį atėjimą ir galimą pasaulio pabaigą.

Tiksliai prognozuoti Kristaus antrąjį atėjimą yra labai sudėtinga dėl įvairių teologinių interpretacijų ir skirtingų religinių nuomonių. Čia pateikiama keletas pagrindinių požiūrių apie Kristaus antrąjį atėjimą ir kaip skirtingos grupės ir tikėjimai jį mato:

  1. Krikščionių tradicija:
  • Katolikai ir Ortodoksai: Tradiciškai šios krikščionių konfesijos nesiryžta tiksliai nurodyti Kristaus antrojo atėjimo datos. Jie laiko šį įvykį kaip ateities įvykį, kuris bus susijęs su pasaulio pabaiga ir paskutiniojo teismo diena, ir jis bus Dievo valios išraiška. Pagrindinis dėmesys skiriamas gyvenimui pagal Dievo įsakymus ir tikėjimo stiprinimui, o ne datų skaičiavimui.
  • Protestantai: Protestantų grupėse taip pat nėra vieningo požiūrio į Kristaus antrąjį atėjimą. Kai kurie sektantai, tokie kaip septintosios dienos adventistai, laikosi konkrečių pranašysčių ir teorijų, kaip aprašyta anksčiau, tačiau šiuo metu jų pagrindinė orientacija yra į dvasinį pasiruošimą ir gyvenimą pagal Dievo įsakymus, o ne į konkretų datų numatymą.
  • Evangelikai: Kai kurie evangelikų teologai mano, kad Kristaus antrasis atėjimas bus susijęs su apokaliptiniais įvykiais, aprašytais Biblijoje, ir jie gali turėti skirtingas interpretacijas apie tai, kas ir kaip turėtų įvykti.
  1. Kita religinių grupių ir sektų nuomonė:
  • Jėzuitai ir kitos teologinės mokyklos: Kai kurios grupės, tokios kaip Jėzuitai, pabrėžia, kad Kristaus antrasis atėjimas yra Dievo valios paslaptis ir kad tai yra susiję su pasaulio atnaujinimu ir galutiniu Dievo teisingumu, kurio tiksliai nustatyti negalima.
  • Mormonai (Jėzaus Kristaus šventųjų paskutiniųjų dienų bažnyčia): Mormoni tikėjime Kristaus antrasis atėjimas yra susijęs su paskutiniu dideliu išbandymu ir dieviškosios karalystės įsikūrimu žemėje. Jie taip pat tiki, kad Kristus grįš prieš paskutinį teismą, tačiau nenustato konkrečios datos.
  1. Religinių lyderių ir mokslininkų požiūriai:
  • Religinių lyderių: Daugelis religinių lyderių pabrėžia, kad svarbiau yra būti pasiruošus ir gyventi pagal moralines ir dvasines normas, o ne koncentruotis į datų nustatymą. Jie dažnai remiasi citatomis iš Biblijos, kuriose sakoma, kad „niekas nežino dienos ar valandos“, kaip nurodyta Evangelijoje pagal Morkų 13:32: „Bet dėl to, kada bus tas laikas, nei angelai danguje, nei Sūnus nežino, tik Tėvas.“
  • Religijų tyrinėtojai: Tyrinėtojai dažnai pažymi, kad tikslūs Kristaus atėjimo datos nurodymai dažniausiai yra nesėkmingi, nes jie neatsižvelgia į esamą Biblijos tekstų interpretavimo įvairovę ir Dievo plano paslaptį.

Apskritai, didžioji dauguma krikščionių tradicijų sutinka, kad Kristaus antrasis atėjimas bus įvykis, kurio laikas ir būdas yra Dievo valios ir todėl tiksliai numatyti neįmanoma. Svarbiausia yra pasiruošti šiam įvykiui dvasiniu ir moraliniu gyvenimu, o ne konkrečių datų nustatymu.

Adventistai, ypač septintosios dienos adventistai, turi specifinį požiūrį į Kristaus antrąjį atėjimą, kurį grindžia Biblijos pranašystėmis ir jų religine tradicija. Štai pagrindiniai jų požiūriai:

    • Laikas ir prognozės: Septintosios dienos adventistai tikėjo, kad Kristus turėtų sugrįžti per artimiausius šimtmečius po to, kai jų pranašas Viljamas Miuleris 1844 metais paskelbė apie Kristaus atėjimą. Po to, kai šis įvykis neįvyko, adventistai patyrė vadinamąjį „Didįjį nusivylimą“ (Great Disappointment). Po šio nusivylimo jie peržiūrėjo savo pranašystes ir dabar tiki, kad 1844 metų įvykis buvo ne Kristaus sugrįžimas, o „dangiškasis teismas“ arba „šventykla danguje“, kaip aprašyta Danieliaus knygoje 8:14.
    • Dabar: Adventistai mano, kad Kristaus antrasis atėjimas vis dar yra ateities įvykis, tačiau jie nesiryžta nurodyti konkrečios datos. Jie remiasi Biblijos pranašystėmis ir apokaliptiniais ženklais, kad atpažintų laiką, tačiau laikosi požiūrio, kad Kristaus sugrįžimo laikas yra paslaptis, kurią žino tik Dievas.
      • Pasiruošimas: Adventistai pabrėžia dvasinį pasiruošimą ir gyvenimą pagal Dievo įsakymus, laikantis sabato (šeštadienio) šventimo ir sveiko gyvenimo būdo. Jie tiki, kad geras darbas ir moralinis gyvenimas yra svarbūs dalykai, kurie padeda pasiruošti Kristaus sugrįžimui.
      • Apokaliptiniai ženklai: Jie analizuoja Biblijos apokaliptinius ženklus, tokius kaip pranašystės apie paskutinius laikus, kad suprastų ir pasiruoštų Kristaus antrojo atėjimo ženklams.
        • Danieliaus pranašystės: Adventistai remiasi pranašystėmis iš Danieliaus knygos, kaip Danielius 8:14, kuri sako: „Ir jis tarė: iki du tūkstančių trijų šimtų vakarų ir ryto, ir šventykla bus išvalyta.“ Šios pranašystės buvo interpretuojamos kaip nuoroda į dangiškąjį teismą ir vėlesnį Kristaus sugrįžimą.
        • Ellen G. White: Viena iš svarbiausių adventistų pranašių, Ellen G. White, parašė daug apie paskutinius laikus ir Kristaus antrąjį atėjimą. Jos raštai yra svarbūs septintosios dienos adventistų teologijoje ir praktikoje.
          • Religinėje praktikoje: Adventistai dažnai nagrinėja ir diskutuoja apie apokaliptinius ženklus ir pranašystes, siekdami geriau suprasti Kristaus antrąjį atėjimą. Jų pamokslai ir studijos dažnai būna orientuoti į pasiruošimą ir tikėjimo stiprinimą.
          • Edukacinėje veikloje: Jie organizuoja studijų grupes ir seminarus, kad padėtų savo nariams suprasti apokaliptines pranašystes ir pasiruošti Kristaus antrajam atėjimui.

          Bendras adventistų požiūris į Kristaus antrąjį atėjimą yra pagrįstas nuolatiniu dvasiniu pasiruošimu, analizėmis apie apokaliptinius ženklus ir siekiu gyventi pagal Dievo įsakymus, nors jie ir nesiryžta nustatyti konkrečios datos ar tikslaus laiko.