Kodėl Dievas leidžia blogį, nors Jis yra visagalis, yra viena iš giliausių ir sudėtingiausių teologijos ir filosofijos temų. Tai „teodicėjos“ problema, kuri siekia paaiškinti, kaip gali egzistuoti blogis pasaulyje, kurį sukūrė geras ir visagalis Dievas.
Pagal krikščioniškąją teologiją, blogio buvimas pasaulyje nėra atsakymas, kad Dievas yra mažiau galingas ar mažiau geras, bet tai yra didesnio slėpinio dalis, kurio pilnai nesuvokiame. Pagrindiniai teiginiai, kurie paaiškina šią dilemą, remiasi keliais aspektais:
- Laisva valia: Žmogui buvo suteikta laisva valia, kad jis galėtų laisvai rinktis tarp gėrio ir blogio. Tikroji meilė ir tikėjimas gali egzistuoti tik laisvės sąlygomis – kai žmogus laisvai renkasi Dievą ir gėrį, o ne veikia kaip priversta būtybė. Todėl blogis atsiranda kaip pasekmė, kai žmonės ar dvasinės būtybės pasirenka nepaklusti Dievo valiai ir veikti savanaudiškai.
- Moralinis ir fizinis blogis: Moralinis blogis kyla iš žmogaus veiksmų ir laisvės rinktis nuodėmę. Fizinis blogis, kaip kančios, ligos, nelaimės, gali būti matomos kaip natūralaus pasaulio dalis, tačiau tai taip pat susiję su kritusiu žmogaus būviu, nes po nuodėmės pasaulis nėra tobulas.
- Dievo didesnis planas: Krikščionybė moko, kad blogis nėra galutinis žodis. Dievas leidžia blogiui egzistuoti, nes iš jo gali išgauti gėrį, kurio mes galbūt ne visada matome ar suprantame. Dievo planas yra aukščiau žmogaus suvokimo ribų, ir galutinė prasmė bus aiški tik amžinybėje. Kaip teigiama tavo pateiktoje citatoje: „Tikėjimas mums laiduoja, kad Dievas neleistų blogiui egzistuoti, jeigu iš jo paties neišgautų gėrio tokiais būdais, kuriuos mes tobulai pažinsime tik amžinajame gyvenime.“
- Romiečiams 8:28:
„O mes žinome, kad viskas išeina į gera mylintiems Dievą, būtent Jo valia pašauktiesiems.“ - Šventasis Tomas Akvinietis:
„Dievas leidžia blogiui egzistuoti, nes Jis gali išgauti iš jo gėrį, kuriam blogis tampa priemone.“
(Summa Theologica, I, q. 49, a. 2) - Šventasis Augustinas:
„Dievas nebūtų leidęs blogiui egzistuoti pasaulyje, jei nebūtų toks galingas ir geras, kad net iš blogio išgautų gėrį.“
(Enchiridion, 11) - Jobo knyga 38:1-4:
„Tuomet VIEŠPATS iš audros atsakė Jobui ir tarė: Kas gi uždengia mano sumanymą, kalbėdamas nežinodamas? Susijuosk dabar kaip vyras; aš klausiu, o tu man atsakysi. Kur buvai, kai dėjau žemės pamatus? Atsakyk, jei turi tiek išmanymo.“
Dievo atsakymas Jobui yra simbolinis pavyzdys, kad žmogus negali iki galo suprasti Dievo veikimo logikos ir plano. Tai rodo, kad blogio buvimas nėra prilygintinas Dievo nebuvimui ar abejingumui, bet yra slėpinys, kuris galiausiai veda į gėrį, nors ir per sunkumus ar kančią.