Katė, kaip naminis gyvūnas, nėra minima Biblijoje, ir šis faktas visada kelia smalsumą tiek tyrinėtojams, tiek skaitytojams. Vienas galimas paaiškinimas yra susijęs su kultūriniu ir geografiniu kontekstu, kuriame buvo parašyti Biblijos tekstai. Biblija daugiausia buvo sukurta Artimuosiuose Rytuose, regionuose, kur katės dar nebuvo paplitusios kaip naminiai gyvūnai tuo metu, kai Biblija buvo rašoma. Katės buvo labiau siejamos su Egiptu, kur jos buvo garbinamos kaip šventi gyvūnai, ypač dievės Bastet simboliai. Kadangi izraelitai buvo įkvėpti skirtingų kultūrinių nuostatų, jie galbūt vengė minėti kates, siekdami atsiriboti nuo egiptietiško stabmeldystės konteksto.
Egipto kultūroje katės turėjo ypatingą statusą. Jos buvo laikomos namų sargais, ypač nuo graužikų, ir netgi buvo susijusios su religiniais kultais. Dievė Bastet buvo vaizduojama kaip moteris su katės galva, o katės buvo laikomos šventais gyvūnais. Kadangi izraelitai ilgą laiką buvo Egipto vergijoje, jų kultūrinė ir religinė sąmonė buvo paveikta Egipto religinių praktikų. Viena iš pagrindinių Biblijos temų yra atsidavimas vieninteliam Dievui ir nuolatinis perspėjimas dėl stabmeldystės. Pavyzdžiui, antrasis Dešimties įsakymų nurodymas griežtai sako: „Nedirbsi sau jokio drožinio pavidalo, jokių atvaizdų to, kas yra danguje viršuje, kas žemėje apačioje ar kas vandenyje po žeme“ (Išėjimo 20:4). Tai galėjo būti priežastis, kodėl katės, susijusios su Egipto dievybėmis, nebuvo įtrauktos į Biblijos pasakojimus, siekiant išvengti bet kokio galimo stabmeldiškumo atspindžio.
Biblijoje minimi gyvūnai paprastai turėjo praktinę reikšmę izraelitų gyvenime. Avių, ožkų, galvijų ir kupranugarių paminėjimas yra susijęs su jų svarba izraelitų ūkiuose ir ekonomikoje. Šie gyvūnai ne tik buvo naudojami darbui, maistui ar aukoms, bet taip pat turėjo simbolinę reikšmę religinėje izraelitų tradicijoje. Pavyzdžiui, avys ir ožkos dažnai simbolizuoja Dievo tautą arba dvasinę būklę. Evangelijoje pagal Joną Jėzus sako: „Aš esu gerasis ganytojas. Gerasis ganytojas guldo gyvybę už avis“ (Jono 10:11). Tai simbolizuoja Jėzaus rūpestį savo sekėjais. Kadangi katės neturėjo tokio ūkinio ar simbolinio vaidmens izraelitų gyvenime, jų nebuvimas Biblijoje yra logiškas.
Kai kurios Biblijos temos ir pamokymai galėtų būti nesuderinami su katės, kaip gyvūno, savybėmis. Katės dažnai laikomos nepriklausomomis, paslaptingomis būtybėmis, kurios dažniausiai veikia savarankiškai. Priešingai, Biblijoje dažnai pabrėžiama paklusnumo ir bendruomeniškumo svarba. Pavyzdžiui, Pradžios knygoje Dievas skatina žmones ne tik prižiūrėti gyvūnus, bet ir bendradarbiauti tarpusavyje kaip šeima ar tauta. „Viešpats Dievas ėmė žmogų ir apgyvendino jį Edeno sode, kad jis jį dirbtų ir prižiūrėtų“ (Pradžios 2:15). Katės, kurios dažniausiai asocijuojamos su individualumu ir nepriklausomybe, galėjo neatitikti šių Biblijoje akcentuojamų vertybių.
Katės neminėjimas Biblijoje gali būti suprantamas kaip kultūrinės, religinės ir socialinės dinamikos rezultatas, kuris atspindi senovės izraelitų santykį su gyvūnais, simbolika ir jų religiniu gyvenimu.