Pagrindinis šios knygos tikslas yra humoro panaudojimo krikščionybėje reabilitacija, parodant, kaip humoras gali būti suderinamas su krikščioniškąja misija ir Dievo meile. Autorius Laurynas Jacevičius pateikia argumentus, kad humoras, nors tradiciškai daugeliui filosofų ir teologų buvo vertinamas skeptiškai, gali būti prasminga priemonė evangelizacijai ir apologetikai. Knyga gilinasi į tai, kaip krikščionys gali naudoti humorą, nesibaimindami, kad tai prieštarauja jų tikėjimui, ir netgi atvirkščiai – kad humoras gali tapti priemone mylėti Dievą ir artimą.
Pagrindinis šios knygos akcentas yra idėja, kad Evangelijos skelbimas neapsiriboja tik rimtu žodžių pasirinkimu ar veiksmais, bet gali būti perteikiamas ir per juoko, humoro priemones. Autorius pristato keletą biblinės apologetikos principų ir pabrėžia Didžiojo įsakymo bei Didžiojo paliepimo svarbą. Humoras čia suvokiamas kaip būdas sukurti santykį su žmonėmis ir perduoti Evangelijos žinią patraukliu būdu, tuo pačiu nepažeidžiant etinių principų.
Cituojamos ištraukos iš Šventojo Rašto (pavyzdžiui, Ef 5,4 ar 1 Pt 3, 15) padeda pagrįsti mintį, kad apologetikoje humoras gali būti naudinga priemonė, tačiau svarbu, kad šis humoras būtų pagarbus ir tinkamai panaudotas. Autorius pateikia ir istorinį bei filosofinį humoro vertinimą nuo Antikos laikų iki šių dienų, nurodydamas, kad tokie mąstytojai kaip Platonas, Aristotelis ir Descartes’as buvo skeptiški humoro atžvilgiu, matydami jame trikdį racionalumui.
Jacevičius taip pat gilinasi į krikščioniškosios apologetikos sąvoką, kurios šaknis galima rasti graikų žodyje „apologia“, reiškiančiame žodinę gynybą. Šiame kontekste autorius išryškina, kad humoras gali būti integruotas į apologetiką kaip priemonė, padedanti sužadinti klausytojo dėmesį, pritraukti jo simpatijas, o kartais net sugriauti jo skeptiškumą.
Autorius pateikia pavyzdžių iš Šventojo Rašto, kur sarkazmas ir ironija buvo naudojami patiems dieviškiems tikslams. Pavyzdžiui, pranašas Elijas, pajuokdamas Baalo pranašus, ar pats Jėzus, kritikuodamas fariziejus, rodė, kad ir humoras gali turėti vietą dieviškame kelyje, jei tik jis naudojamas išmintingai ir su tinkamu motyvu.
Knyga bus naudinga tiems, kurie ieško gilesnio suvokimo apie krikščioniškos misijos ir humoro santykį. Ji pateiks teologines ir praktines įžvalgas tiems, kurie nori ne tik rimtai žvelgti į Evangelijos skelbimą, bet ir suprasti, kaip švelnus, sąmojingas požiūris gali padėti perteikti tikėjimo tiesas plačiajai visuomenei.
Kelios citatos:
„<…> humoro taikymas skelbiant Evangeliją yra ne tik suderinamas su krikščioniška laikysena kito atžvilgiu, bet gali pasitarnauti ir kaip tinkamas būdas mylėti Dievą ir artimą“ (Jacevičius, 2020).
„Humoras nėra vienalytis ar lengvai apibrėžiamas konceptas: ką vieni laiko humoru, kitiems tai gali būti visiškai priešingas jam dalykas.“ (Jacevičius, 2020).
„Apologetika yra vienas iš būdų parodyti meilę Dievui ir artimui“ (Jacevičius, 2020).