„Dievas ir laisvė“ yra gili religijos filosofijos studija, nagrinėjanti laisvės sąvoką kaip esminę žmogaus buvimo dalį, susietą su Dievu. Autorius remiasi žinomų filosofų ir teologų mintimis apie laisvę, ypač pabrėždamas žmogaus laisvės santykį su kūrėju. Knyga nagrinėja, kaip laisvė yra suvokiama ne tik individualiame, bet ir dvasiniame kontekste, ypač kai tai susiję su religiniu apsisprendimu ir žmogaus santykiu su Dievu. Ištraukiamos svarbiausios idėjos iš tokių mąstytojų kaip Stasys Yla, Juozas Girnius ir Antanas Paškus, kurie nagrinėjo laisvę kaip esminę žmogaus prigimties išraišką.
Knygos tikslas – pateikti laisvės fenomenologiją, tyrinėjant ją per religinės filosofijos prizmę. Autorius akcentuoja, kad tikroji laisvė įgyjama tik Dievo akivaizdoje, kai žmogus sąmoningai apsisprendžia už arba prieš savo kūrėją. Studijoje pabrėžiama, kad laisvė nėra tiesiog socialinė ar politinė koncepcija, bet metafizinė ir ontologinė žmogaus būties dalis, kilusi iš Dievo kūrybos.
Autorius analizuoja laisvės sampratą kaip ontologinę tikrovę, kuri yra neatsiejama nuo Dievo ir žmogaus kūrybinės sąveikos. Knygoje pateikiama mintis, kad žmogus nėra Dievo marionetė ar automatinė būtybė, bet laisvas kūrinys, galintis sąmoningai priimti arba atmesti Dievą. Taip laisvė tampa pagrindine sąlyga, leidžiančia egzistuoti tikram santykiui tarp Dievo ir žmogaus, kuris remiasi ne prievarta, o abipuse meile ir apsisprendimu.
Autorius taip pat nagrinėja kūrinijos sampratą, pabrėždamas, kad Dievas nuolatos kuria žmogų, o žmogus nuolatos egzistuoja „nebūties ertmėje“, kurioje veikia laisvai, nes nėra apspręstas jokių prigimtinių ar išorinių veiksnių. Knyga tęsia egzistencializmo tradicijas, kuriose laisvė traktuojama kaip pagrindinė žmogiškosios būties savybė, nepriklausomai nuo išorinių apribojimų.
Knygos mintis galėtų būti naudinga tiems, kurie domisi ne tik filosofine, bet ir religine laisvės samprata. Ji skirtas skaitytojams, kurie ieško gilesnio suvokimo apie žmogaus laisvę, susietą su Dievo valia, ir kurie nori suprasti, kaip laisvė gali tapti tikra tik per sąmoningą žmogaus apsisprendimą religiniame kontekste. Ši knyga padės tiems, kurie nori įsigilinti į laisvės ir religijos filosofijos santykį, ypač tiems, kurie domisi, kaip šios sąvokos vystėsi Vakarų filosofijoje.
Autorius įtraukia daug svarstymų apie tai, kaip laisvė nėra tik žmogaus teisė ar siekinys, bet ir pareiga būti atsakingu kūrėju savo pačiam likimui, gyvenant Dievo valios šviesoje. Laisvė tampa ne tik galimybe pasirinkti, bet ir būdu išreikšti savo prigimtį bei vykdyti Dievo meilę, kuri yra aukščiausia žmogaus egzistencijos prasmė.
Citata iš knygos gali apibendrinti pagrindinę jos mintį: „Laisvė yra pagrindinė sąlyga santykiui Tu–Tu tarp Dievo ir žmogaus. Žmogus kaip Dievo Tu negali būti nei marionetė, nei kompiuteris, o tik laisva būtybė, kuri gali sąmoningai atsakyti į Dievo atsivėrimą”.