Knyga pasakoja apie unikalią ir įkvepiančią tradiciją – „Betliejaus Taikos ugnies“ akciją, kurios tikslas yra skleisti taiką, šviesą ir viltį per simbolinę liepsną, uždegtą Jėzaus gimimo vietoje Betliejuje. Ši tradicija prasidėjo 1986 metais Austrijoje, kai viena skautų organizacija sugalvojo, kad Betliejuje įžiebta ugnis galėtų tapti taikos ir ramybės simboliu, perduodamu žmonėms visame pasaulyje. Nuo tada ši akcija išaugo į plačiai paplitusią iniciatyvą, apimančią daugybę šalių ir įtraukiančią skautų organizacijas iš įvairių pasaulio kampelių.
Knygoje minimi istoriniai ir bibliniai ugnies simboliai, kurie sustiprina šios akcijos prasmę. Ugnis nuo senų laikų buvo siejama su šviesa, šiluma ir gyvybe. Pavyzdžiui, pranašas Izaijas sakė: „Tauta, gyvenusi tamsoje, išvydo didžią šviesą, gyvenusiems nevilties šalyje užtekėjo šviesybė“ (Iz 9, 1), kas simbolizuoja Dievo šviesą, pasiekiančią žmoniją per Jėzaus gimimą. Ugnis taip pat yra susijusi su Velykų įvykiais, nes Velykinės žvakės šviesa simbolizuoja prisikėlusį Jėzų Kristų, kuris kiekvienam pakrikštytajam yra gyvenimo šviesa ir kelrodis. Tad Betliejaus ugnis įkūnija ne tik istorinę ir religinę simboliką, bet ir kviečia skleisti šią šviesą per gerus darbus, artimo meilę ir taiką.
Vienas svarbiausių knygos akcentų yra pačios Betliejaus Taikos ugnies akcijos kilmė ir jos simbolika. Skautai iš Austrijos pradėjo šią akciją, kad primintų žmonėms jų atsakomybę vienas kitam ir Dievo duotą priesaką dalytis gėriu. Ugnies kelionė tapo simboliu, kuris visam pasauliui siunčia žinią apie Jėzų, jo nešamą viltį, laisvę ir taiką. Akcijos prasmė slypi ne tik šviesos simbolikoje, bet ir realiuose socialiniuose darbuose, kuriuos skautai organizuoja kartu su Betliejaus šviesos platinimu – jie lanko ligonines, senelių globos namus, kalėjimus ir kitas vietas, kuriose žmonės labiausiai nusivylę ir kenčia. Taip šviesa tampa ne tik simboliu, bet ir realia pagalba žmonėms, kurie patiria gyvenimo sunkumus.
Viena iš svarbių knygos temų yra akcijos plėtra Europoje ir už jos ribų. Nuo 1989 metų ši iniciatyva išplito po visą Europą, o ypač didelį susidomėjimą ir entuziazmą sukėlė Rytų Europos šalyse, kurios tuo metu išgyveno didelius pokyčius – laisvės ir vienybės siekį. Knygoje minima, kaip Vengrijos, Čekijos, Lenkijos ir net Rumunijos skautai entuziastingai įsijungė į šią akciją, o 1991 metais prie jų prisijungė ir Vokietijos skautai. Taip Betliejaus Taikos ugnis tapo vienybės simboliu, kuris sujungė įvairias tautas ir bendruomenes.
Taip pat knygoje aptariama Lietuvos įsitraukimas į šią iniciatyvą. Nuo 1995 metų Lietuvos skautai pradėjo dalyvauti akcijoje, perimdami Betliejaus šviesą iš Lenkijos skautų. 2002 metais dauguma Lietuvoje veikiančių skautiškų organizacijų pradėjo vykdyti šią akciją ir ne tik skleidė ugnelę Lietuvoje, bet ir dalijo ją kaimynams latviams bei estams. Knygoje pateikiama ir praktinė informacija apie tai, kaip ši ugnis buvo gabenama per Lietuvą. Pavyzdžiui, 2006 metais, padedant Lietuvos Geležinkeliams, liepsnelė traukiniu „Vilnius-Klaipėda“ buvo pervežta per visą Lietuvą, kur ją toliau skleidė skautai savo miesteliuose ir bendruomenėse.
Skaitant knygą, galima pajusti ne tik istoriją ir akcijos plėtrą, bet ir pačią jos dvasią – skatinimą skleisti gerumą, atjautą ir taiką. Betliejaus ugnies šviesa nėra tik religinė simbolika, bet ir reali pastanga kovoti su pasaulio negerovėmis. Knygoje aprašoma, kaip ši akcija siekia išsklaidyti neapykantos, egoizmo ir materializmo tamsą, kad pasaulyje laimėtų užuojauta ir džiaugsmas. Ugnis skleidžiama ne tik bažnyčiose, bet ir socialinėse įstaigose, siekiant suteikti vilties tiems, kurie jos labiausiai stokoja.
Knygoje pateikiamos istorijos ir idėjos, kaip praktiškai įgyvendinti akciją. Tai apima įvairius amatininkų projektus, kaip sukurti dekoratyvinius žibintus ar papuošti žvakes, taip pat idėjas, kaip šią iniciatyvą integruoti į įvairias grupines veiklas. Pavyzdžiui, skautai ne tik platina ugnį, bet ir organizuoja meditacijas, pamokas apie šviesos ir taikos simbolius, kūrybines dirbtuves, kurių metu vaikai ir jaunimas gali prisidėti prie šios akcijos. Taip jie įgyja supratimą apie taikos prasmę ir atsakomybę ne tik už save, bet ir už kitus.
Vienas iš svarbių knygos aspektų yra taikos svarbos pabrėžimas. Knygoje daug dėmesio skiriama tam, kad Betliejaus ugnis tampa taikos simboliu. Tai ne tik religinis simbolis, bet ir praktinis taikos siekis tarp tautų ir bendruomenių. Skautai, kurie yra šios akcijos dalyviai, suvokia, kad pasaulio taika yra realiai įmanoma, tačiau ji prasideda nuo kiekvieno žmogaus – savo bendruomenėje ir artimųjų rate. Per šią akciją skautai siekia panaikinti žmonių nusistatymų ir ambicijų sukurtas sienas, kurios skiria tautas pagal rasę, religiją ar kultūrą.
Knygoje aptariama ir šiuolaikinė politinė ir socialinė situacija, kurioje Betliejaus Taikos ugnies akcija įgauna dar didesnę reikšmę. Šiandien pasaulyje viešpatauja daugybė konfliktų, o Betliejus – vieta, iš kurios sklinda ugnis – yra ne tik istorinė Jėzaus gimimo vieta, bet ir dabartinės nesantaikos ir karo zona. Knygoje paminėta, kad skautai, vežantys Betliejaus Taikos ugnį, susiduria su įvairiais sunkumais, nes šiame regione vyksta nuolatiniai konfliktai. Tačiau net ir tokiomis sąlygomis, jie tiki, kad maža liepsna gali skleisti taiką ir viltį visame pasaulyje.
„Betliejaus Taikos ugnis“ yra ne tik simbolinis veiksmas, bet ir realus, praktinis būdas skatinti taiką, vienybę ir atjautą. Knygoje pabrėžiama, kad šviesa yra ne tik religinis simbolis, bet ir galinga jėga, galinti pakeisti pasaulį per mažus, bet svarbius veiksmus. Ši tradicija sujungia skautus ir žmones iš įvairių pasaulio kampelių, kviesdama juos tapti taikos ir gėrio pasiuntiniais.