Knyga „Apie Sokrato dievą“, kurią išvertė ir pakomentavo Alius Jaskelevičius, yra filosofinis tekstas, aptariantis Platono ir kitų antikinių filosofų mintis apie dievus, žmogaus prigimtį, ir jų tarpusavio ryšį. Pagrindinė knygos mintis – tyrinėjimas, kaip žmonių ir dievų pasauliai sąveikauja, kokį vaidmenį atlieka tarpinės būtybės (daimonai) ir kaip šios idėjos buvo interpretuotos Sokrato bei kitų filosofų.
Šioje knygoje nagrinėjami tokie klausimai, kaip dangaus ir žemės dievų vieta visatoje, žmogaus santykis su dievybėmis, ir kaip žmonės gali bendrauti su jais. Platonas pabrėžia, kad žmonės ir dievai skiriasi savo prigimtimi – dievai yra amžini, bekūniai ir nepavaldūs žmogaus klaidoms bei silpnybėms, o žmonės – laikini, riboti ir klaidų vergai. Vis dėlto, nepaisant šio esminio skirtumo, egzistuoja tarpinės būtybės – daimonai, kurie tarpininkauja tarp žmonių ir dievų. Jie yra tarsi vertėjai, kurie perduoda žmonių prašymus dievams, o dievų valią ir pagalbą – žmonėms.
Knyga taip pat pateikia įdomias įžvalgas apie dangaus kūnus, pavyzdžiui, apie saulę, mėnulį ir žvaigždes, kurie laikomi dieviškosiomis būtybėmis. Platonas laikosi nuomonės, kad šios dangiškosios būtybės turi savitą vietą ir reikšmę visatos sandaroje, tačiau jų prigimtis skiriasi nuo žmonių, jos nepasižymi emocijomis ir nėra veikiamos laikinojo gyvenimo svyravimų.
Vienas iš įdomesnių knygos aspektų yra mintis apie daimonus. Pasak Platono, daimonai yra nemirtingos būtybės, kurios gali patirti žmogiškas emocijas, tokias kaip pyktis, gailestis, džiaugsmas ir nusivylimas. Jie gali reaguoti į maldas, dovanoti pagalbą arba atsiųsti perspėjimus. Sokratas pats teigia, kad turėjo savo daimoną, kuris buvo tarsi jo asmeninis dvasinis vadovas, suteikdavęs jam įžvalgas ir nurodymus.
Citata iš knygos geriau iliustruoja šią mintį: „Jų pareiga, darbas ir rūpestis yra per sapnus išgąsdinti Hanibalą aklumu, pranašavimu iš gyvulių vidurių perspėti Flaminijų apie pavojų pralaimėti, augūrijomis lemti Atijui Navijui su galąstuvu susijusį stebuklą…“ (6). Ši citata rodo, kad daimonai yra veikliai dalyvaujantys pasaulyje ir padeda perduoti dievų ženklus.
Knygos tikslas – giliau suprasti senovės pasaulio filosofines idėjas apie dieviškumą, žmogaus vietą visatoje ir tarpines būtybes, kurios jungia šias dvi realybes. Skaitytojai, besidomintys antikine filosofija, Sokrato ir Platono mokymais bei religiniais vaizdiniais apie dievus, ras šioje knygoje daug vertingos medžiagos. Ji skirta tiems, kurie nori pažvelgti į dieviškumo sampratas, ieškoti atsakymų į egzistencinius klausimus ir suprasti, kaip antikiniai filosofai suvokė dievų ir žmonių pasaulius.