Knyga yra apie Vedų filosofiją ir antimateriją, jos energetinius aspektus, ir dvasinį pasaulį. Knyga remiasi Vedų raštais, ypač „Bhagavad-gita“, siekdama paaiškinti skirtumą tarp materialios ir antimaterialios energijos bei atskleisti dvasinės tikrovės prasmę. Pagrindinis autorius yra A.C. Bhaktivedanta Swami Prabhupada, garsus Tarptautinės Krišnos Sąmonės Organizacijos (ISKCON) įkūrėjas.
Knyga atkreipia dėmesį į amžiną žmogaus norą gyventi laimingai ir nemirtingai, tačiau materialus pasaulis, autorius teigia, negali to užtikrinti dėl savo laikinumo. Priešingai, dvasinis pasaulis yra vieta, kur nėra gimimo, senėjimo, ligų ar mirties. Knyga kviečia skaitytojus giliau suprasti šią dvasinę tiesą ir išmokti bhakti-yogos praktiką – vieną aukščiausių Vedų filosofijos mokomų kelių į išsivadavimą. Šis procesas leidžia pasiekti dvasinį pasaulį, išvengiant gimimo ir mirties ciklo.
Vienas iš esminių knygos motyvų yra antimaterialus pasaulis, kurį mokslas pradeda aptikti per teorijas apie antimateriją. Ši knyga pateikia aiškų paaiškinimą, kad materialios ir antimaterialios energijos egzistuoja, tačiau tikroji antimaterija yra visiškai skirtinga nuo to, ką šiuolaikinis mokslas apibūdina. Pagal Vedų mokymą, antimateriali energija yra nemateriali, nemari ir amžina. Taigi, materialus kūnas laikinas ir sunaikinamas, o dvasinė esybė, kurią autorius vadina „jiva“, yra nesunaikinama ir priklauso aukštesnei, nematerialiai energijai.
Knygos tikslas – padėti žmonėms suvokti šią dvasinę energiją ir jos svarbą gyvenimui. Pateikiami mokymai apie tai, kaip dvasinė energija, vadovaujama Aukščiausio Dievo Asmens, Šri Krišnos, kuria tiek materialų, tiek antimaterialų pasaulius. Knyga ragina skaitytojus suvokti savo amžiną dvasinę prigimtį ir siekti išsilaisvinimo iš materialių sąlygotumų per bhakti-yogą.
Knyga yra skirta visiems, kas ieško dvasinės prasmės, gilios filosofijos ir mokslinių atsakymų, derinamų su Vedų išmintimi. Ji gali patraukti tiek filosofus, teologus, tiek ir tuos, kurie domisi moksliniais antimaterijos tyrinėjimais, nes jungia šiuolaikinį mokslą su senovės išmintimi, kviečiant žmones pereiti į aukštesnį egzistencijos lygmenį. Kaip ir autorius sako, „Bhagavad-gita“ pateikia tobuliausią materijos ir antimaterijos sampratą, aiškindama ją kaip dvi Dievo energijos formas – apara (materiali) ir para (dvasinė).
Knygos filosofinės gijos susieja materiją su energija, teigdamos, kad be gyvybės energijos materija negali egzistuoti. Kaip ugnis sukelia šviesą ir šilumą, taip ir dvasinė gyvybė suteikia formą materijai. Mokslas yra tik pradiniame lygmenyje, kai atranda materialias daleles, tačiau Vedų filosofija jau tūkstančius metų teigia, kad aukščiausia yra gyvybinė energija, kurios šaltinis yra Krišna, Aukščiausias Viešpats.
Citata iš knygos: „Kiekvienas protingas žmogus, jeigu jo netrikdo laimė bei kančia ir jeigu jis supranta, kad laimė ir kančia tėra laikinos materialios būsenos, kurias sukelia vidujai sąveikaudama žemesnė energija, yra pasiruošęs sugrįžti į antimaterialų pasaulį, kuriame gyvenimas amžinas, kupinas nuolatinio žinojimo ir palaimos.“
Knyga yra gili filosofinė kelionė į dvasinį pažinimą, kviečianti skaitytoją neapsiriboti vien materialiu pasauliu, bet siekti aukštesnės tiesos ir amžinos palaimos per bhakti-yogos praktiką.