Požiūris į kerštą Biblijoje varijuoja nuo senojo įstatymo, kuris leido „akis už akį“, iki Naujajame Testamente aprašyto mokymo apie atleidimą ir meilę priešams. Štai išsamus požiūris į kerštą, remiantis įvairiais šventaisiais raštais, citatomis ir įžvalgomis.
1. Senojo Testamento požiūris: „Akis už akį“
Senajame Testamente kerštas dažnai laikomas teisingumo forma, o Dievas dažnai apibūdinamas kaip vykdantis teisingą atlygį už nuodėmes. Išėjimo knygoje 21:23-25 randame žymią frazę: „Gyvybė už gyvybę, akis už akį, dantis už dantį, ranka už ranką, koja už koją, nudeginimas už nudeginimą, žaizda už žaizdą, randas už randą.“ Šis principas vadinamas „lex talionis“ – atlygimo teisė, kuri reikalavo, kad bausmė būtų proporcinga padarytam nusikaltimui.
Kunigų knygoje 24:19-20 vėl pasikartoja šis principas: „Jei kas sužeidžia savo artimą, jam bus padaryta taip, kaip jis padarė: lūžis už lūžį, akis už akį, dantis už dantį. Kaip jis sužalojo žmogų, taip jam bus sužalota.“ Šis keršto būdas buvo laikomas teisingumo užtikrinimo forma, kad nusikaltėlis negalėtų išvengti atsakomybės.
2. Dievo kerštas
Senajame Testamente dažnai kalbama apie Dievo kerštą prieš nuodėmingus žmones ar tautas. Pavyzdžiui, Pakartoto Įstatymo knygoje 32:35 Dievas sako: „Mano yra kerštas ir atlyginimas, jų koja suklups atėjus laikui.“ Čia kerštas priskiriamas tik Dievui, nes tik jis gali tinkamai spręsti ir bausti už nuodėmes.
Pranašo Nahumo knygoje 1:2 rašoma: „Viešpats yra pavydus ir kerštingas Dievas, Viešpats kerštauja ir yra pilnas įtūžio. Viešpats kerštauja savo priešams ir laikosi pykčio prieš savo priešus.“ Šioje vietoje Dievas apibūdinamas kaip tas, kuris gina savo tautą ir baudžia jos priešus, tačiau Dievo kerštas visada yra teisingas.
3. Naujasis Testamentas – atleidimo mokymas
Naujajame Testamente Jėzus griežtai atmeta keršto principą ir ragina mokinius atleisti bei mylėti savo priešus. Evangelijoje pagal Matą 5:38-39 Jėzus sako: „Jūs girdėjote, jog buvo pasakyta: ‘Akis už akį ir dantis už dantį’. O aš jums sakau: nesipriešinkite piktam. Jei kas tave ištiktų per dešinį skruostą, atsuk jam ir kitą.“ Šis mokymas atmeta Senajame Testamente įtvirtintą keršto teisę ir ragina pakilti virš žemiškos teisingumo sąvokos.
Luko evangelijoje 6:27-28 Jėzus moko: „Mylėkite savo priešus, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, laiminkite tuos, kurie jus keikia, melskitės už tuos, kurie jus skriaudžia.“ Šis radikalus požiūris pabrėžia atleidimą ir meilę net tiems, kurie elgiasi blogai. Jėzus ragina ne tik nesiekti keršto, bet ir laiminti savo skriaudėjus.
Romiečiams 12:19 apaštalas Paulius rašo: „Nekeršykite patys, mylimieji, bet palikite vietos Dievo rūstybei, nes parašyta: ‘Mano kerštas, aš atsilyginsiu’, – sako Viešpats.“ Čia aiškiai pabrėžiama, kad kerštas nėra žmogaus reikalas – tik Dievas gali teisingai atlyginti už padarytą skriaudą.
4. Kerštas ir teisingumas – moralinis įstatymas
Patarlių knygoje 20:22 randame išmintingą perspėjimą: „Nesakyk: ‘Atkeršysiu už padarytą skriaudą!’ Palik tai Viešpačiui, ir jis tave išgelbės.“ Šis posakis skatina pasitikėjimą Dievo teisingumu ir ragina žmones nevykdyti asmeninio keršto.
Patarlių knygoje 24:29 taip pat perspėjama: „Nesakyk: ‘Kaip jis padarė man, taip aš padarysiu jam; atlyginsiu jam už jo darbus!’“ Tai dar kartą parodo, kad kerštas yra ne žmogaus atsakomybė, o Dievo.
5. Kerštas psalmėse
Psalmių knygoje 94:1-2 kalbama apie Dievo kerštą: „Viešpatie, keršto Dieve, sušviesk! Pakilk, žemės teisėjau, atlygink išdidiesiems, ką jie pelnė!“ Ši psalmė ragina Dievą įsikišti ir vykdyti teisingumą prieš neteisingus žmones, bet keršto aktas yra priskiriamas Dievui, o ne žmogui.
6. Jėzaus pavyzdys – atleidimas vietoje keršto
Jėzaus gyvenimas yra puikus pavyzdys apie atleidimą vietoj keršto. Jis buvo išduotas, sumuštas, nukryžiuotas, bet net ir ant kryžiaus meldėsi už savo priešus: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ (Luko 23:34). Tai rodo aukščiausią atleidimo lygį net ir tokiomis aplinkybėmis, kai dauguma žmonių galėtų siekti keršto.
7. Apaštalas Paulius apie kerštą
Laiške tesalonikiečiams 5:15 Paulius rašo: „Žiūrėkite, kad nė vienas neatsilygintų blogiu už blogį, bet visada siekite daryti gera vieni kitiems ir visiems.“ Tai dar kartą pabrėžia, kad krikščionims nedera siekti keršto, o priešingai – jie turėtų stengtis atlyginti gėriu, net jei susiduria su blogiu.
8. Senovės žydų įstatymai ir kerštas
Kunigų knyga 19:18 nurodo: „Nekeršyk ir nenešiok apmaudo prieš savo tautiečius, bet mylėk savo artimą kaip save patį.“ Tai vienas iš svarbiausių žydų įstatymų, kuris vėliau tapo pagrindu Jėzaus mokymui apie meilę artimui ir priešams. Šioje vietoje akcentuojama, kad kerštas yra netinkamas, ir ragina į meilę bei atleidimą.
9. Litanijose ir maldose – prašymas dėl atleidimo
Krikščioniškose litanijose ir maldose dažnai prašoma Dievo pagalbos atleidžiant tiems, kurie daro skriaudą, ir maldaujama, kad žmonės neturėtų kerštingos širdies. Pavyzdžiui, „Viešpaties maldoje“ meldžiama: „Atleisk mums mūsų kaltes, kaip ir mes atleidžiame savo kaltininkams.“ Tai tiesiogiai ragina atleisti, o ne kerštauti.
Biblijoje kerštas dažnai susijęs su teisingumu, tačiau daugiausiai jis priskiriamas Dievo valiai. Žmogui raginama vengti keršto ir siekti atleidimo bei susitaikymo.