Katalikybė (gr. katholikos – visuotinis) – labiausiai paplitusi krikščionybės kryptis. Pagrindinės Katalikybės tikėjimo tiesos: yra triasmenis Dievas; buvo pirmojo žmogaus nuopuolis ir Dievo malonės praradimas; antrasis Dievo asmuo prisiėmė žmogaus prigimtį, kentėjo, mirė ir kėlėsi iš mirusiųjų, kad žmogui būtų grąžinta Dievo malonė, t.y. išganymas; Šv. Mergelė Marija – Dievo Motina – yra nekaltai pradėtoji ir į dangų priimtoji; Kristus įsteigė septynis sakramentus; išganymui reikalinga ne tik Dievo malonė, bet ir regimoji Bažnyčia; yra skaistykla ir amžinasis gyvenimas danguje arba pasmerkimas pragare; tikėjimas Romos popiežiaus primatu ir neklaidingumu; Šv.. Mišios – tikroji auka; šventieji ir jų paveikslai verti pagarbos; dešimt Dievo įsakymų – svarbiausia tikėjimo moralinė atrama.
Krikščionybė – (iš gr. Christos – pateptasis, mesijas) – viena iš trijų pasaulinių religijų (greta budizmo ir islamo). Krikščionybė paveldėjo judaizme susiformavusią idėją apie vieną Dievą, kuriam būdingas absoliutus gėris, absoliutus žinojimas ir absoliuti galia, kuris yra paties savęs priežastis ir kurio atžvilgiu visos būtybės ir daiktai yra jo kūriniai: viskas Dievo sukurta iš nieko. Asmenybinė absoliuto samprata, būdinga biblinei tradicijai, išreikšta dviem pagrindinėmis dogmomis – Trejybės ir Dievo įsikūnijimo. Krikščionybės atmainos: katalikybė, protestantizmas, stačiatikybė. Katalikų yra apie 800 mln., protestantų – 350 mln., stačiatikių ir Rytų tikybų sekėjų – apie 120 mln.
Krikščionybė ir katalikybė yra tarpusavyje glaudžiai susijusios, bet turi skirtumų. Krikščionybė apima daugelį atšakų, o katalikybė yra viena iš jų. Krikščionybės pagrindas – tikėjimas Jėzumi Kristumi kaip Dievo sūnumi ir žmonijos Gelbėtoju. Ši religija pradėjo formuotis po Kristaus mirties ir prisikėlimo, iš pradžių per apaštalus ir pirmuosius mokinius. Per šimtmečius krikščionybė susiskirstė į įvairias šakas: katalikybę, protestantizmą, ortodoksiją ir mažesnes grupes.
Esminiai skirtumai tarp krikščionybės ir katalikybės:
- Katalikybė kaip krikščionybės atšaka: Katalikybė yra viena iš didžiausių ir seniausių krikščionybės šakų, pripažįstanti popiežių kaip aukščiausią Bažnyčios vadovą. Tuo tarpu krikščionybės terminas apima visus, kurie tiki Kristų, nepriklausomai nuo konkrečios šakos – tai apima katalikus, ortodoksus, protestantus ir kt.
- Šventųjų kultas: Katalikai išskirtinai gerbia šventuosius ir tiki, kad jie gali užtarti gyvuosius. Šventųjų kultas įsitvirtino per šimtmečius ir tapo svarbia katalikų tikėjimo dalimi. Kitos krikščioniškos šakos dažnai labiau koncentruojasi į tiesioginį santykį su Dievu be tarpininkų.
- Popiežiaus vaidmuo: Katalikai laiko popiežių apaštalo Petro įpėdiniu ir Bažnyčios galva, turinčiu aukščiausią dvasinę valdžią. Kiti krikščionys šį vaidmenį supranta skirtingai arba jo visai nepripažįsta, kaip kad protestantai, kuriems Bažnyčios valdžia daugiausia priklauso vietinei bendruomenei.
- Sakramentai: Katalikybėje svarbūs septyni sakramentai: krikštas, sutvirtinimas, eucharistija (komunija), atgaila (išpažintis), patepimas ligonių, kunigystė ir santuoka. Kitose krikščionybės šakose sakramentų skaičius ir interpretacija gali skirtis – pavyzdžiui, protestantai daugeliu atveju pripažįsta tik krikštą ir eucharistiją.
- Marijos vaidmuo: Katalikai ypatingai gerbia Mariją, laikydami ją Dievo Motina ir „be nuodėmės pradėta“, tai yra, tikėdami, kad ji buvo apsaugota nuo gimtosios nuodėmės. Kitos krikščionybės šakos dažnai su Marija elgiasi pagarbiai, tačiau neskiria jai tokio ypatingo dėmesio kaip katalikai.
- Teologinė tradicija: Katalikų teologijoje ypatingą vietą užima ankstyvosios bažnyčios tėvai, šventieji ir teologinės doktrinos, kurios formavosi per šimtmečius. Šios doktrinos, paremtos ilgamete tradicija, laikomos svarbiomis, nes yra neatsiejama katalikų tikėjimo dalis. Kitose šakose dažniausiai didesnis dėmesys skiriamas Biblijai kaip vieninteliui tikėjimo šaltiniui (pavyzdžiui, protestantizme).
Nors katalikybė ir yra krikščionybės dalis, ji turi unikalius bruožus, ypač ryškų sakramentų vaidmenį, popiežiaus svarbą ir ypatingą Marijos bei šventųjų gerbimą.
Krikščionybė iškilo iš žydų tradicijų, tačiau Jėzus buvo naujosios religijos pagrindinė figūra. Jo pasekėjai pradėjo tikėti, kad Jėzus yra ilgai lauktasis Mesijas, apie kurį kalbėjo Senojo Testamento pranašai. Tačiau dauguma žydų šio tikėjimo nepriėmė, ir jie liko ištikimi savo judaizmo tradicijoms.